Lemia gyvenimo būdas
Akmenlige serga nuo 1 iki 20 proc. kiekvienos šalies populiacijos, išsivysčiusiose šalyse sergamumas šia liga didesnis. Vyrams akmenys susiformuoja dukart dažniau nei moterims, dažniausiai liga diagnozuojama 30–60 metų amžiaus asmenims.
Dažniausiai akmenų formavimąsi inkstuose nulemia ne tik druskų ir kristalų koncentracija šlapime, bet ir gyvenimo būdas bei mitybos įpročiai. Šios ligos rizikos faktoriai viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gretutiniai susirgimai (podagra, skydliaukės sutrikimai), nepakankamas skysčių kiekis, perteklinis maisto papildų, kalcio preparatų vartojimas.
Pasak M. Raščiaus, pacientai dažniausiai kreipiasi prasidėjus stipriam skausmui juosmens srityje. Skausmas plinta į pilvo apačią, kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę, norima dažniau šlapintis. Gali pakilti temperatūra, imti pykinti, vemiama.
Galimos komplikacijos
Akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai, o skausmas pasireiškia tik kai jie užstringa šlapimtakyje ir sukelia uždegimą.
Liga diagnozuojama remiantis apžiūra ir tyrimų rezultatais. Prireikus skubios pagalbos, gydytojui urologui inkstų akmenligę tenka atmesti ūmaus apendicito, divertikulito, tulžies pūslės akmenligės, žarnų nepraeinamumo, opaligės ir kitų ligų galimybę, kurių gydymas kardinaliai skiriasi.
Dažnai liga diagnozuojama atliekant vidaus organų echoskopiją arba radus pakitimų šlapime. Tuomet pacientas siunčiamas urologo konsultacijai, atliekama ehoskopija, padedanti patvirtinti akmenligės diagnozę.
Jeigu akmenys nedideli, žmogus, apie juos nežinodamas, gali nugyventi visą gyvenimą, o didesni gali sukelti skausmus, šlapimtakio užkimšimą ar kitas komplikacijas. Kad juos pašalinti gali prireikti skubios operacijos. Kartais esant užblokuotam inkstui šlapimo takų infekcija gali greitai progresuoti ir išsivystyti pavojinga gyvybei būklė – urosepsis. Laiku nesuteikus pagalbos ji gali baigtis mirtimi.
Norint išvengti pavojingų situacijų, reikėtų nenumoti ranka į savo sveikatą ir, jaučiant besikartojantį juosmens ar nugaros skausmą, atvykti pasitikrinti.
Gydoma chirurgiškai
Operacinis gydymas taikomas tik penktadaliu visų atvejų. Neretai pakanka skausmą malšinančių vaistų nuo uždegimo, gali būti skiriami papildomi medikamentai. Mažesni nei 5 mm akmenys dažnai su šlapimu pasišalina savaime, todėl neretai skiriami konkrementus tirpinantys preparatai. Siekiant padidinti akmens pasišalinimo tikimybę patariama gerti daug skysčių.
Prireikus chirurginio gydymo, taikomi mažai invazyvūs gydymo metodai – ekstrakorporinė litotripsija, ureteroskopija, pekutaninė nefrolitotripsija. Naudojami mažo diametro, lankstūs instrumentai ir modernūs skaldymo šaltiniai, todėl gydymas yra tausojantis, o pacientai jau kitą dieną gali vykti namo. Atviros operacijos atliekamos labai retai.
Net po gydymo išlieka ligos atsinaujinimo rizika, nes organizmas linkęs iš naujo formuoti konkrementus. Todėl svarbu laikytis rekomendacijų, padedančių sumažinti pakartotino akmenų susiformavimo tikimybę.
Dažniausiai rekomenduojama speciali dieta, druskos ribojimas, didesnis fizinis aktyvumas, esant gretutinėms ligoms – jų gydymas, esant viršsvoriui – svorio mažinimas, pakankamas skysčių vartojimas. Patariama vengti didelio skysčio netekimo sportuojant ar lankantis pirtyje.
Pašalinus inkstų akmenį, rekomenduojama atlikti jo sudėties ištyrimą. Nustačius akmens rūšį, gydytojas gali skirti specialią dietą, pateikti rekomendacijas, padėsiančias išvengti pasikartojančių priepuolių. Mažinti akmenligės riziką galima ribojant suvartojamų baltymų ir druskos kiekį, geriant pakankamai skysčių, į mitybą įtraukiant daugiau citrusinių vaisių, uogų (ypač spanguolių), daržovių.
BNS inf.