Kaip „prisijaukinti“ eurą?

 uncategorized-13884Spalio 7 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko seminaras, kurio metu Odeta Bložiene, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadove ir Linas Rubys „Swedbank“ vakarų Lietuvos filialo Verslo bankininkystės centro direktorius dalino asmeninių finansų valdymo patarimus, aptarė svarbiausius pasirengimo euro įvedimui veiksmus ir atsakinėjo į visus dalyviams iškilusius klausimus, susijusius su šalies valiutos keitimu.

Audringa ir karti Lietuvos piniginės sistemos pokyčių istorija, kurios metu šimtai tūkstančių gyventojų prarado savo santaupas, būsimąjį euro įvedimą apgaubia nerimo skraiste. Tačiau racionalūs argumentai ir euro zonos privalumai ilgainiui abejones turėtų išsklaidyti. Tai parodė ir eurą turinčių Europos kaimynių patirtis. Be to, galimiems nesklandumams galima užkirsti kelią iš anksto deramai pasiruošus bendrosios Europos valiutos įvedimui. „Swedbank“ Asmeninių finansų ekspertai pateikia receptus, padėsiančius „prisijaukinti“ eurą.

Prisiminkite: su euru viskas bus kitaip. Ši piniginė reforma visgi gerokai skirsis nuo anksčiau vykusiųjų. Bene didžiausias skirtumas yra šio sprendimo sąmoningumas: pinigai keičiami pačios šalies valia ir siekiant ilgalaikės ekonominės naudos valstybei ir jos gyventojams. Euro įvedimas yra racionalus sprendimas, turint galvoje ilgalaikių Lietuvos politinių ir ekonominių tikslų orientaciją. Antra – tai iš anksto numatytas žingsnis, tad jam buvo kryptingai ruoštasi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Pinigų keitimas vyks pagal eilę metų fiksuotą kursą, iš anksto skelbiama tvarka ir užtikrinant plačiai prieinamas visuomenės informavimo priemones. Rūpinamasi ne tik paties valiutos keitimo techniniu procesu, visuomenės informavimu, bet ir ekonominio sukčiavimo prevencija, užkertant kelią nepagrįstam kainų kėlimui, keičiant banknotus.

Išnaudokite „dvigubų“ kainų laikotarpį. Nors daug kur jau keletą mėnesių kainos rašomos ir litais, ir eurais, į pastaruosius neretai kreipiame per mažai dėmesio. Dabartines etiketes vertėtų vertinti kaip savotišką „paruoštuką“, rodantį, kas bus jau po kelių mėnesių. Tad pirkdami, pavyzdžiui, pieno pakelį, pratinkitės jo kainą skaičiuoti ne litais, o eurais. Tą patį galima padaryti su mėnesio išlaidų-pajamų eilutėmis. Jei vedate asmeninį biudžetą, jo sumas verskite eurais.

Taupykite laiką. Jei turite stambesnę grynųjų pinigų sumą, dabar yra pats laikas ją įnešti į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, kadangi metų pabaigoje prie bankomatų susidarys nemenkos eilės, o ir metų pradžioje, kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, nereikės keliauti į bankus. Juk pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta.

Ištuštinkite taupykles. Smulkios litų ir centų monetos kitąmet gali sukelti galvos skausmą, jei nespėsite už jas ko nors įsigyti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu (nuo sausio 1 iki 15 dienos imtinai) ar anksčiau. Tiesą sakant, verčiau daiktus, kuriems taupėte jūs ar jūsų vaikai, pirkite ar santaupas paaukokite dar iki žiemos švenčių. Juk sausio pradžioje prekybininkai nesidžiaugs, kad turėdami grąžą mokėti tik eurais bus užverčiami sunkiai sveriančiomis litų monetomis.

Naudokite elektroninius pinigus. Šiandien fizinis valiutos pavidalas – banknotas – visame pasaulyje turi vis mažesnę reikšmę. Lietuvoje net 63 proc. gyventojų yra linkę atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas mokėjimo kortele. Mokėjimo kortelė – puiki pagalbininkė siekiant išvengti valiutos keitimo rūpesčių. Juk kortelė – tai nešiojama prieiga prie jūsų banko sąskaitos, kurioje litai į eurus pasikeis automatiškai. Kasdien už pirkinius atsiskaitantys mokėjimo kortele nekaups grynųjų, kuriuos reikėtų keisti banko padalinyje 2015-aisiais. Tas pats taikytina ir mokėjimams internetu, tik šiuo atveju reikėtų įsitikinti, kad perkate saugioje ir patikimoje el. parduotuvėje.

Tvarkykite reikalus interneto banke. Net jei ir neturite sukaupę didesnių sumų grynųjų litų, gali būti, kad kitų metų pradžioje bankų padaliniuose visų paslaugų teks palaukti ilgiau. Todėl patariame finansinius reikalus – sumokėti mokesčius, paskolos įmokas, stebėti savo biudžetą, sudaryti / nutraukti indėlių sutartis, užsisakyti atnaujintos mokėjimo kortelės siuntimą paštu ir kitus – atlikti interneto banke. Taip sutaupysite savo laiko, kai kurias atvejais – lėšų, o neturintieji interneto prieigos interneto banko terminalą ras visose savitarnos erdvėse.

Supažindinkite vaikus. Net jei mažylis jau pakankamai sumanus ir žino, kad kalėdinės dovanos atgabenamos ne elnių traukiamomis rogėmis, tai dar nereiškia, kad jam suprantama pinigų vertė. O ypač – kai ta vertė gan smarkiai keičiasi. Matant, kad ledai kainuoja 50 euro centų, vietoje dabar mokamų poros litų, vaiko galvelė gali apsisukti. Juk viskas taip pigu, tad kodėl nenusipirkus penkių porcijų vietoje vienos. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su atžalomis apie tai, ką išties tie 50 euro centų reikš prasidėjus naujiems metams. Tam geriausia pasitelkti vaizdines priemones: monetas, banknotus, paveiksliukus, piešimą ir pan. Tai ne tik padės paprasčiau paaiškinti situaciją, bet ir labiau patrauks vaiko dėmesį. Nemažiau efektyvu ir pačius vaikus įtraukti į procesą. Pavyzdžiui, lankantis su vaiku parduotuvėje, pakviesti juos pažaisti, paprašant pirkinių sąraše sužymėti prekes, kurios jų manymu pigesnės nei vienas euras. Vėliau, etiketėse suradus kainas eurais, patikrinti, kiek prekių vaikas pažymėjo teisingai.

Sumažėjimas – tik psichologinis triukas. Eurų kupiūros yra didesnės nei litų, tad galbūt pravartu pagalvoti apie erdvesnę piniginę jiems laikyti. Tiesa, kupiūrų taip pat bus mažiau, kadangi bent jau išoriškai pajamos „sumažės“, tarkime, jei uždirbote 2000 litų, nuo kitų metų gausite apie 560 eurų. Žvelgiant iš psichologinės pusės, tai yra neigiamas pokytis. Tačiau visuomet verta prisiminti, kad nepaisant sumažėjusių skaičių, perkamoji galia vis vien išliks tokia pati, nes prekių ir paslaugų kainos sumažės ta pačia proporcija. Išlaikysime net ir savo tradicinį Vytį, kuris puikuosis ant euro monetų. Skirtumas tik tas, kad monetomis su Vyčiu galėsime atsiskaityti ir Paryžiuje, ir Berlyne.

Neskubinkite įvykių. Lito išėmimas iš apyvartos nepakeis jokių teisinių dokumentų sąlygų, tad neverta sukti galvos dėl sutarčių pakeitimo ar peržiūrėjimo. Turintiems paskolas litais, jos bus automatiškai perskaičiuojamos eurais. Svarstantiems, ar verta iki euro įvedimo imti paskolą litais, ar verčiau palaukti naujos valiutos, skubėti nepatartina. Rekomenduojama paskolas imti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Kartu reikėtų atsižvelgti į paskolų palūkanas – istorinė palūkanų normų raida rodo, kad VILIBOR buvo kiek didesnė nei EURIBOR.

Pasitikėkite oficialia informacija. Nors euras oficialiai įvedamas nuo kitų metų sausio 1 dienos, litais bus galima atsiskaityti dar dvi savaites po šios datos. Dar iki tol gali atsirasti veikėjų ar įmonių, kurios siūlys keisti valiutą „palankesniu kursu“ ar pan., tačiau šią procedūrą gali atlikti tik oficialios finansinės įstaigos. Lietuvos bankas litus į eurus neatlygintinai keis neribotą laiką, bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus neatlygintinai ir neribodami sumos keis iki birželio 30 d., o „Lietuvos paštas“ ir kredito unijos savo skyriuose ir padaliniuose – iki kovo 1 d.

Prisiminkite paprastą konvertavimo būdą. Pradžioje norėsite paskaičiuoti, kiek tai būtų litais. Tam valiutos keitimo kursas (1 euras = 3.45280 lito) nėra itin patogus. Jei po ranka neturėsite skaičiuotuvo, mintinai susigaudyti padės toks supaprastinimas: sumą eurais dauginkite iš trijų ir sudėkite su ta pačia suma, padalinta iš dviejų. Pavyzdžiui, 3 EUR = 3×3 + 3/2 = 9 + 1.5 = 10.5 LTL (pagal oficialų kursą 3 EUR*3.45280 = 10.36 LTL).

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.