Katinui nesvetimi tėviški jausmai

katinai tupiStiprius jausmus gali jausti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Artėjančios Tėvo dienos proga „Šilutės naujienų“ skaitytoja papasakojo apie stebėtiną savo katino Turciaus elgesį – katinas jau ne vienerius metus demonstruoja itin stiprius tėviškus jausmus.

Prieš tryliką metų įsigydama baltutėlį mielą augintinį, moteris tikėjosi švelnaus ir ramaus būdo kačiuko, kuris vakarais susirangytų ant kelių ir jaukiai murktų. Deja, šiai svajonei po kelių mėnesių buvo lemta žlugti. Užteko tik kartą neapdairiai palikti atidarytą rūsio langelį, kad Turcius pabėgtų iš šilto namų prieglobsčio ir paragautų laukinės laisvės.

Daugiau jis nenorėjo tupėti ant sofos ar žiovaudamas ilgesingai žiūrėti pro langą. Katinas mielai laiką leisdavo lauke, o namo grįždavo tik paėsti ir pamiegoti. Savo aršų būdą demonstravo griežtai saugodamas savo teritoriją. Į medžius išgaląstų jo nagų aštrumą pajuto ne tik svetimi katinai, bet ir šunys. Aišku, kovos žymės matydavosi ir ant Turciaus kailio – neretai grįždavo purvinas, apdraskytas ar užpūliavusiomis ausimis.

Bet vieną dieną viskas pasikeitė. „Meilė katei susuko Turciui galvą“, – šypteli Turciaus šeimininkė ir prisimena, kaip prieš maždaug trejus metus, Turcius, jau būdamas solidaus amžiaus, į apleistą šiltnamį parsivedė katę, kuri čia atsivedė du kačiukus, o pati netrukus dingo. Mieli pūkuočiai didelėmis akimis liko. Liko ir senasis Turcius.
katinai eda
Ne, jis neišvarė ir nesudraskė kačiukų, kaip įprastai elgiasi katinai. Atvirkščiai – uoliai ėmėsi vykdyti tėvo pareigų, nors kačiukai buvo ne jo vaikai.

Šeimininkė pasakojo iš pradžių nesupratusi, kodėl katinas vis kniaukdavo ir kniaukdavo prie lango, prašydamas vis daugiau ėsti: „Būdavo, išneši ėdalo, o jis įbeda nosį į lėkštę ir laukia, neėda“. O kai šeimininkė nematydavo, Turcius pasitraukdavo ir prie lėkštės prileisdavo kačiukus.

Ilgai netruko, kol šeimininkė pamatė kačiukus, bet būdama geros širdies, leido jiems pasilikti. Kačiukai visur sekiojo paskui savo įtėvį, o šis mielai žaisdavo su jais, saugojo.

Kačiukams užaugus, vienas – katytė – nusekė motinos pėdomis – dingo iš kiemo, o kitas – katinukas – liko su savo rūpestingu globėju – tėvą atstojusiu Turciumi. Jie iki šiol visada greta laikosi vienas kito. Pašauki vieną, tai būtinai atbėga ir kitas. Ilgiau nesimatę katinai vienas su kitu pasisveikina, susiglausdami galvomis ir sumurkdami.