Kineziterapija ir ergoterapija – medicininės reabilitacijos metodai. Pirmosios tikslas – atgauti sutrikusias paciento funkcijas judesių pagalba. Antrosios – sudėtingą traumą ar ligą patyrusiems pacientams padėti sugrąžinti ne tik fizines, bet ir kognityvines funkcijas.
„Kineziterapeutai kasdien sprendžia galvosūkį, kodėl pacientas negali pasilenkti. Klausia, kodėl jam skauda. Skausmai dažniausiai atsiranda dėl to, kaip mes gyvename. Dėl to reikėtų nenustebti, kai kineziterapeutas jūsų paklaus, kaip sėdėdami žiūrite televizorių, kaip stovite, ar išlipę iš automobilio pasirąžote“, – sako kineziterapeutė Jurgita Veliulytė.
Ergoterapijoje daugiau dėmesio skiriama pacientų gebėjimams atlikti tam tikras veiklas.
„Veikla – plati sąvoka. Ji apima ne tik veiklas, kurių metu reikia judėti, bet ir kognityvines funkcijas – gebėjimus suprasti užduotį, komunikuoti su aplinkiniais. Ergoterapeutai padeda pacientams atsisėsti, vaikščioti, rūpintis savimi. Net tokie paprasti dalykai kaip gebėjimas išlaikyti tušinuką, šaukštą ar lūpdažį, yra funkcijos, kurių atgavimu rūpinasi ergoterapeutai“, – sako ergoterapeutas Tadeuš Polionis.
Kineziterapija, masažai ir mankštos
“Dažnai sulaukiame klausimų, ar kineziterapeutas atlieka masažus ar veda mankštas, – juokiasi J. Veliulytė. – Kineziterapeutai nei masažuoja, nei mankština. Užsiėmimų metu atliekame tikslingus judesius, kurie padeda atkurti sutrikusią funkciją. Jei sutrikęs kvėpavimas, atliekame kvėpavimo pratimus, jei skauda kelią, pratimus, gerinančius kelio funkciją. Nors kineziterapeutai dirba rankomis, jie masažų nedaro. Tai, ką pacientai vadina masažais, greičiausiai yra manualinės technikos, pasyvios ir aktyvios manipuliacijos, tempimai.
Į kineziterapeutą kreiptis reikėtų ne tik ištikus bėdai, bet ir prevenciškai. Tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Australija ar Šveicarija, kiekvienas žmogus ar šeima turi savo kineziterapeutą. Tai leidžia specialistams ne gydyti jau atsiradusias problemas, o kalbėti apie savotišką kūno higieną, taip galima išvengti daugybės sveikatos problemų.
Paslaugos ne tik senjorams
Kineziterapijos ir ergoterapijos paslaugų prireikia įvairaus amžiaus pacientams. „Vaikus į kineziterapiją atveda tėvai, pastebėję, kad vaikas kūprinasi, jo laikysena netaisyklinga. Tenka padėti ir paaugliams. Dažnai jie nusprendžia pradėti sportuoti, pratimus atlieka netaisyklingai ir taip sportas tampa traumas sukeliančia veikla. Vidutinio amžiaus žmonės kreipiasi dėl stuburo problemų, skausmų, kylančių dėl to, kad per daug dirba, senjorai – kai darosi sunkiau atsistoti, pasilenkti, atsikelti“, – sako J. Veliulytė.
„Sutrikus regėjimui, klausai ir kitoms funkcijoms, vyresniems žmonėms tenka padėti prisitaikyti prie pokyčių. Kartais tenka net aplinką namuose pakeisti, perstumdyti baldus, kad senjorui būtų saugiau gyventi“, – teigia T. Polionis.
Dirbama ir su vaikais, turinčiais raidos, sensorinių sistemų sutrikimų. Su vaikais dirbančių ergoterapeutų kabinetuose yra įvairių šviesos, garso instaliacijų, vandens čiužinių, sūpynių ir kitų nestabilių paviršių. Lietuvoje šių paslaugų poreikis labai didelis, su vaikais dirba vis daugiau ergoterapeutų.
Ergoterapijos prireikia ir po sudėtingų traumų, operacijų, psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Šizofrenija, nuotaikų svyravimas – tik kelios psichikos ligos, kurios sutrikdo veiklą. Užsienyje tiek kineziterapeutai, tiek ergoterapeutai dirba ir su socialiai pažeidžiamais žmonėmis – pabėgėliais, iš įkalinimo įstaigų išėjusiais, tad šios reabilitacijos sritys turi daug potencialo.
Pagal BNS inf.