Kas sukelia klausos pokyčius?
Klausos pokyčius, ypač jaunesnių žmonių, gali lemti ir nesaugaus klausymosi įpročiai, per garsus muzikos klausymąsis, triukšmingų koncertų ar sporto varžybų lankymas.
„Išskiriami 3 klausos sutrikimų tipai: neurosensorinis, kondukcinis ir mišrus. Pirmasis atsiranda dėl pažaidos vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimo. Dažniausios priežastys: galvos traumos, virusinės infekcijos, įgimtas klausos sutrikimas, senėjimas, Menjero liga, navikai, aukštas kraujospūdis, insultas, diabetas“, – vardija vaistininkė.
Kondukcinis sutrikimas ima kamuoti dėl išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemų, kuomet atsiranda kliūtis, trukdanti garsui sklisti iki vidinės ausies. Tai gali būti ir svetimkūnis, sieros kamštis, likęs skystis po plaukiojimo ar ausies infekcijų, paburkimas dėl alergijos, perforuotas ausies būgnelis. Pašalinus priemones, klausa dažniausiai atsistato.
Mišrų klausos sutrikimą dažniausiai sukelia galvos traumos, infekcinės ligos ir paveldimumas.
Pirmieji signalai
Vaistininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus pradeda prasčiau girdėti – neaiškiai girdi pašnekovą, dažnai prašo pakartoti, nori nustatyti televizorių ar muzikos imtuvą garsiau. Klausos sutrikimą išduoda ir užgulusių ausų pojūtis, lyg būtų pribėgę vandens, arba jausmas, kad kažkas yra ausies landoje, skausmas, taip pat spengimas ausyse, koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas. Visais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta simptomų priežastis ir pradėtas gydymas.
Klausa taip silpnėja dėl nuolatinių ausų kamščių, uždegimo ar infekcinės ligos, tačiau laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti, klausa atsistato. Jei pažeidžiamas klausos nervas ar vidinė ausis (neurosensorinis pažeidimas), klausos aštrumo atstatyti natūraliomis priemonėmis nepavyks, todėl šiuo atveju labai svarbu yra prevencija.
Kaip apsaugoti ausis?
Norinti užkirsti kelią klausos sutrikimams, rekomenduojama nesiklausyti muzikos maksimaliu garsumu, palaikyti iki 60 proc. prietaiso garsumo, naudoti triukšmą slopinančias ausines, triukšmingose vietose dėvėti ausų kamštukus ir nesėdėti arti garsiakalbių, daryti tylos pertraukėles.
Ribojant garso lygį ir klausymo trukmę, naudojant apsaugančias priemones, saugome tiek ausies būgnelį, tiek klausos nervą. Iki 70 decibelų garsumu – normalaus pokalbio arba veikiančios skalbyklės garsas – galima klausytis muzikos per ausines neribotą laiką. Kai garso lygis pasiekia 85 decibelus – intensyvaus miesto, sausakimšo restorano ar žoliapjovės garsas – klausos pažaida prasideda po 8 valandų. Virš 85 decibelų klausos pažeidimo tikimybė ir greitis stipriai didėja – kas 3 decibelus laiko tarpas sumažėja perpus.
Apsaugoti ausis galima ir tinkamai jas valant, t. y. nenaudojant vatos pagaliukų. Kai ausis valoma krapštukais, ausų sierą stumiame gilyn ir taip formuojasi kamštis. Išorinę landą užtenka išvalyti drėgnu audeklu ar servetėle, o giliau esančiai sierai ištirpdyti ir pašalinti reikėtų naudoti specialius tirpalus bei priemones.
„Šaltuoju metų sezonu nešiodami galvos apdangalus galime tiesiogiai apsaugoti savo ausis nuo infekcijos ar uždegimo atsiradimo galimybės. Tinka įprasta kepurė ar paprasčiausia ausų juosta“, – pataria R. Janulytė.
Vertėtų namų vaistinėlę papildyti magniu ir vitaminais A, C, E, kurie vartojami visi kartu padeda apsaugoti vidinę ausį nuo oksidacinės pažaidos, atsirandančios ilgai būnant triukšmingoje aplinkoje. Susidarę laisvieji radikalai pažeidžia ausyje esančius mikro plaukelius, kurie perduoda garso signalą. Žuvus šioms ląstelėms ir atsiranda klausos pablogėjimas, kuris yra neatstatomas, nes ląstelės neatsinaujina.
Pagal BNs inf.