Kriaušių skonis ir jų panaudojimo galimybės virtuvėje beribės: jos paskanins ne vieną kepinį ir desertą, vaisių kompotą, o keptos kartu su paukštiena atsiskleis dar kitaip. Dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad kriaušes verta įtraukti į sveikatai palankios mitybos racioną, nes jos yra puikus skaidulų šaltinis.
Vidutinio dydžio kriaušėje yra apie 6 g skaidulų. Skaidulinės medžiagos yra labai svarbios žmogaus virškinimo sveikatai, nes padeda reguliariai tuštintis, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą. Vienoje vidutinio dydžio kriaušėje randama ir apie 12 proc. rekomenduojamos paros normos vitamino C. Šis vitaminas yra stiprus antioksidantas, palaikantis stiprią imuninę sistemą, padedantis gaminti kolageną, kad oda būtų sveika ir padedantis gyti žaizdoms. Kriaušės yra ir geras kalio šaltinis: vidutinio dydžio kriaušėje jo yra apie 190 miligramų. Šis mineralas labai svarbus palaikant tinkamą kraujospūdį, todėl gali padėti sumažinti hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, kriaušėse yra daugiau nei 80 proc. vandens, kuris gali padėti palaikyti bendrą organizmo hidrataciją.
Žinoma, nors ir retai, tačiau kai kurie žmonės gali būti alergiški šiems vaisiams. Alerginės reakcijos gali pasireikšti nuo lengvo burnos alergijos sindromo (burnos niežėjimo ar dilgčiojimo) iki sunkesnių simptomų, tokių kaip dilgėlinė, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas. Jei įtariate alergiją kriaušėms, būtinai kreipkitės į gydytoją ir atlikite tyrimus dėl konkrečių alergenų. Taip pat kriaušėse, kaip ir daugelyje vaisių, yra natūralių cukrų, įskaitant fruktozę. Žmonės, kurie turi fruktozės netoleravimo sutrikimų, vartodami daug fruktozės turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, kriaušes, gali jausti virškinimo diskomfortą, dujas, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Šiems asmenims būtina saikingai ir atidžiai stebėti tokius simptomus.