„Nors nuo 2018 m. veiksmingas gydymas dėl ŽIV Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas visiems, daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo. Tuo gerokai atsiliekame nuo pasaulio vidurkio, o Europoje esame paskutiniai“, – sako gydytoja.
Diagnozė nebe nuosprendis
Prieš 40 metų užsikrėsti ŽIV ir susirgti AIDS reiškė pasirašyti mirties nuosprendį. AIDS aukų nesirinko, nuo jos mirė ir Afrikoje gyvenantys vaikai, ir pasaulinio garso žvaigždės.
Pradėjus taikyti antiretrovirusinę terapiją (ART), ŽIV plitimą pavyko suvaldyti, gerokai sumažėjo ir mirčių – nuo 2004 m., kai buvo pasiektas mirtingumo pikas, iki dabar mirčių nuo AIDS pasaulyje sumažėjo 68 proc. Bet sakyti, kad ŽIV pasitraukė per anksti.
Pasaulyje per 2021 m. nuo AIDS mirė 650 tūkst. žmonių, iš viso nuo AIDS yra mirę apie 40 mln. žmonių; su ŽIV infekcija gyvena apie 38 mln. žmonių; 2021 m. registruota 1,5 mln. naujų atvejų; ART gydymą gavo 28.7 mln. (73 proc.).
Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio registruoti 3783 ŽIV užsikrėtę asmenys; ART gydymą gauna 43 proc. žmonių, kuriems nustatytas ŽIV; nuo 1988 m. nuo AIDS yra mirę beveik 700 žmonių; vien 2021 m. mirė 100.
Pusė nesigydo
Lietuva pagal naujų užsikrėtimų skaičių atitinka ES vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV esame paskutiniai Europoje. Kodėl taip yra?
ŽIV infekcija yra žmogaus imunodeficito viruso nešiojimas. Užsikrėtus ŽIV, po 2-3 savaičių gali būti juntami panašūs į gripo, peršalimo, anginos simptomai, bet juos jaučia ne visi. Vėliau prasideda ilgas „miegančio“ viruso, periodas, trunkantis nuo 3 iki 7-10 metų, kai nejaučiama nieko. Jam pasibaigus pereinama į ligos – AIDS stadiją. Pradeda kristi svoris, kamuoti naktinis prakaitavimas, dingsta apetitas. Būklė vis blogėja ir per pusmetį žmogaus imuninė sistema visiškai nusilpsta. Amerikoje AIDS nustatoma, kai CD4 imuninių ląstelių kiekis nukrenta žemiau 200. Europoje – kai susergama viena iš su AIDS susijusių ligų. Tai gali būti tuberkuliozė (TB), besikartojančios pneumonijos, stemplės kandidozė, virusų nulemtos onkologinės ligos ir t.t.. Lietuvoje dažniausiai sergama TB ir plaučių uždegimu.
Į AIDS stadiją pereina beveik visi nevartojantys antiretrovirusinių vaistų. Bet 4-7 proc. nesuserga. Tai žmonės, genetiškai turintys mažiau receptorių, leidžiančių virusui pereiti iš vienos ląstelės į kitą. Jie gali gyventi 10-15 metų ir negydomi arba nežinoti, kad yra užsikrėtę. Aišku, organizmą tai sekina, gali pasireikšti infarktai, insultai, plaučių, inkstų pažeidimai.
Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo prognozė geresnė. Taikant ART, bet kurioje stadijoje virusų organizme galima sumažinti tiek, kad jų kraujyje nerandama. Bet jei infekcija įsisenėjusi, organizmo pažeidimai būna tokie, kad išgyti nebeįmanoma. Prisidėjus kaulų čiulpų fibrozei nebesigamina jaunos ląstelės ir pakelti imuniteto nepavyksta. Dar neseniai Lietuvoje per pirmus metus po AIDS diagnozės mirdavo 70 proc. žmonių. Šiuo požiūriu tebesame pirmaujantys Europoje.
Kodėl tai nutinka?
ŽIV testavimas Lietuvoje yra prieinamas, laiku nustatoma 80-90 proc. atvejų. Problema ta, kad daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo. Nuo 2018 m. gydymas dėl ŽIV Lietuvoje nemokamas visiems, jį taikyti galima nuo pirmųjų dienų, o efektyvumas aukštas. Gaudami ART terapiją žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, gimdyti sveikus vaikus, iki minimumo sumažėja rizika užkrėsti kitus. ART dėka pavyko suvaldyti ŽIV plitimą net Pietų Afrikoje, kur užsikrėtęs šiuo virusu kas penktas žmogus. Pas mus gydosi tik 43 proc. žmonių, kurie žino, kad yra užsikrėtę.
Dalis užsikrėtusiųjų stokoja socialinių įgūdžių, gebėjimo rūpintis savo ir artimųjų sveikata, visuomenėje vis dar netrūksta keistų mitų. Pavyzdžiui, tikima, kad sunkių ligų „nejudinant“, jos atsitrauks. 5 metus nejausdamas simptomų, dažnas mano, kad diagnozė buvo netiksli arba virusas dingo.
Gydymo baimę galėjo lemti ir tai, kad pirmieji vaistai sukeldavo pašalinių efektų, išvaizdos pokyčių, imdavo nykti poodinis riebalų sluoksnis, dėl to įdubdavo skruostai. Kai kurie jausdavo silpnumą, galvos svaigimą, viduriuodavo. Bet šiuolaikiniai vaistai puikiai toleruojami, veiksmingi, juos paprasta vartoti – po tabletę per dieną.
Lietuvoje žmogus, net turėdamas teigiamą ŽIV testo rezultatą, norėdamas patekti pas infekcinių ligų gydytoją turi gauti šeimos ar kito specialisto siuntimą. Vieni šeimos gydytojo net neturi, kiti nenori jam atsiskleisti. Latvijoje ir Estijoje, turint teigiamą rezultatą į infektologą galima kreiptis tiesiogiai.
Ar vaistus vartoti visą gyvenimą?
ŽIV vis dar neišgydomas. Net kai viruso kraujyje nerandama, nutraukti terapijos negalima, nes tada virusai vėl pradeda intensyviai daugintis. Bet yra daug ligų, kuriomis sergant vaistus reikia vartoti nuolat, bet žmonės gydymo nenutraukia.
Problema ta, kad nėra nuoseklaus paciento priežiūros plano, jis paliekamas savikontrolei. Svarbu neapleisti to žmogaus, jį surasti, nukreipti gydytis. Aktyvesni galėtų būti ir šeimos gydytojai, rekomenduoti atlikti ŽIV testą ir nukreipti pas specialistą. Greitieji testai, parduodami ir vaistinėse, kainuoja 28-30 eurų.
ŽIV labiau plinta tarp rizikos grupių. Tai vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, žmonės, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, kalintys asmenys, sekso darbuotojai ir darbuotojos, translyčiai asmenys. Bet plitimo veiksnių yra daugiau. Tarkim, padidėjusi migracija iš šalių, kur ŽIV paplitimas didelis – mūsų Rytų kaimynės. 2021 m. Lietuvoje užsikrėtusiųjų skaičius, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų buvo 3,7 – tai yra, žemesnis nei Europos vidurkis. 2022 m. didėjant atvykėlių srautui ūgtelėjo iki 4,3. Iki tol dauguma infekuotųjų buvo vyrai, užsikrėsdavo per švirkščiamuosius narkotikus ir vyrų lytinius santykius. O 2022 m. 3 kartus padaugėjo infekuotų moterų, taip pat žmonių, užsikrėtusių per heteroseksualius santykius, diagnozuoti 8 vaikų užsikrėtimo atvejai.
Parengta pagal BNS inf.