Lietuvoje įsibėgėjo virusinės žarnyno infekcijos

Zarnyno ligosUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per 10 šių metų mėnesių virusų sukeltų žarnyno infekcijų atvejų užregistruota 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (13 940 atv. 2015 m. ir 11 547 atv. 2014 m.).   ULAC specialistai primena, jog kiekvienais metais, prasidėjus viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų plitimo sezonui, padidėja ir virusinių gastroenteritų plitimas vaikų ugdymo įstaigose, šeimose. Didžiausias sergamumas šiomis infekcijomis registruojamas kasmet tarp vaikų iki 3 metų.

Šilutės rajone virusinių žarnyno infekcijų atvejų irgi buvo, tačiau, pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vyresniosios specialistės Rimos Mačijauskienės, šių ligų paūmėjimo neužfiksuota. Registruojami pavieniai ir žarnyno infekcijų atvejai, ir viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų atvejai.

Apie 90 proc. patikslintų gastroenteritų priežastis yra rotavirusai, apie 10 proc. – norovirusai ir kiti per maistą plintantys virusai. Virusų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu.

Šios infekcijos gali būti labai pavojingos kūdikiams bei senyvo amžiaus asmenims, kadangi vemiant bei viduriuojant organizmas netenka daug skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų. Dėl to gali kilti grėsmė gyvybei.   Rotavirusinis gastroenteritas – tai ūmusrotaviruso sukeltas dažniausiai sunkios eigos kūdikių ir mažų vaikų gastroenteritas. Norovirusinis gastroenteritas – tai ūmus noroviruso sukeltas dažniausiai vyresnių vaikų ir suaugusiųjų gastroenteritas. Šių virusų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.

Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę       vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Virusais užsikrečiama per burną. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.

Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai išgyvena iki 10-15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Jie taip pat ištveria 60-70 laipsnių C temperatūrą ir užšalimą, yra atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, bet jautrūs chlorui bei jų turintiems preparatams.

Sumažinti užsikrėtimo riziką ULAC medikai pataria:

* kuo dažniau ir kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. atvejais;

* gyvenamąsias patalpas, durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams ir paviršiams valyti;

* kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas;

* ligonio apatinius drabužius skalbti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje;

* pajutę pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, kreiptis į savo šeimos gydytoją.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.