Dažnas nesusimąstome, kiek daug mikrobiologinių pavojų slepiasi paviršiuose, su kuriais turime sąlytį. Užsikrėtusių asmenų sporos išlieka gyvybingos ant įvairių paviršių, įskaitant batus, kojines, kempines, patalynę ir viešose vietose (baseinuose, pirtyse ir bendruose dušuose). Nors vaikščiojimas basomis lauko aplinkoje kelia mažesnę riziką užsikrėsti, palyginti su patalpomis, reikėtų vengti tiesioginio kontakto su žemės paviršiais. Tiems, kurie vaikšto, svarbu kruopšti pėdų higiena ir odos sveikata.
Tikimybė susirgti pėdų grybeliu didėja su amžiumi ir tam tikrais sveikatos sutrikimais. Vyresni žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos ir širdies ligomis labiau linkę sirgti pėdų grybeliu, nes dėl sumažėjusio pėdų audinių aprūpinimo deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl oda sustorėja ir skilinėja. Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat susiduria su didesne rizika.
Nepamiršti pėdų
Pėdų priežiūra gali užkirsti kelią grybelinių infekcijų susidarymui. Daugelis įpratę daugiausia dėmesio skirti pėdų estetikai šiltuoju metų laiku, tačiau ši priežiūra būtina ištisus metus.
„Pėdų mirkymas, šveitimas pemza ir reguliarus drėkinimas, padeda užtikrinti sveikesnę odą ir mažesnę grybelinių infekcijų riziką. Naudinga naudoti antiseptinius purškalus, ypač tiems, kam padidėjusi infekcijų rizika. Šie purškalai naikina grybelių sporas ir dezinfekuoja“, – sako vaistininkė.
Pėdų grybelio ignoravimas gali sukelti komplikacijų, įskaitant nagų grybelį, dėl kurio pažeidžiami ir deformuojasi nagai ir kuris gali išplisti į rankų odą ir nagus. Grybelis gali užkrėsti ir kitus audinius, per apatinius rūbus – į lytinius organus, užsikrėtęs asmuo gali perduoti infekciją šeimos nariams. Tad ankstyvas gydymas labai svarbus.
Pėdų grybelio galima išvengti taikant tinkamą higieną ir pėdų priežiūrą. Užsikrėtus svarbu anksti diagnozuoti ligą, taip išvengiant ilgalaikės žalos.
Daugiau dėmesio avalynei
Pasak D. Stasevičienės, grybelines infekcijas sukelia įvairių rūšių grybeliai, kurie veisiasi raginiame odos, nagų ir plaukų sluoksnyje. Negydomos šios infekcijos dažnai pereina į nagų grybelį, todėl prireikia geriamųjų vaistų. Dėl grybelio atsiradę įtrūkimai tarpupirščiuose sudaro sąlygas bakterijoms plisti ir sukelti odos ir poodinio audinio uždegimą. Tai ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Pėdų grybelis paprastai pasireiškia tarpupirščių, hiperkeratozine ir pūsleline arba dishidrotine formomis. Dažniausiai pasitaiko tarpupirščių infekcijos ir hiperkeratozinė forma, kuriai būdingas išplitęs viso pado pleiskanojimas. Pirmieji simptomai išryškėja per 1–3 savaites po užsikrėtimo. Tai būna bėrimas su ryškesniu krašteliu, pleiskanojimas, paraudimas, intensyvus niežulys, skausmingi įtrūkimai, pūslelės ir šlapiavimas. Infekcija plinta nuo pėdos centro į kraštus.
D. Stasevičienė pataria nevaikščioti basomis viešose vietose, o besilankant tokiose vietose arba būnant kieno nors namuose avėti asmenines šlepetes. Jei tai neįmanoma, grįžus rekomenduojama plauti ir dezinfekuoti pėdas, kruopščiai nusausinti padus. Reikėtų vengti ilgesnio uždaros avalynės dėvėjimo, kuris yra dažna pėdų prakaitavimo priežastis. Gali būti naudinga dienos eigoje pakeisti kojines, jei gausiai prakaituojama, ir naudoti pėdų prakaitavimą mažinančias priemones.
Vasarą daug laiko praleidžiant basomis, pėdų grybelio rizika nepadidėja. Tikrasis pavojus kyla vaikštant basomis pirtyse, dušuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose ir viešbučiuose.
Pagal BNS inf.