Praėjusią savaitę iš sostinės į 20 skirtingų savivaldybių išriedėjo neįgaliesiems pritaikyti autobusai – paskutinieji iš šešiasdešimties. Šilutės rajonas tokį 9 vietų automobilį, kuriame įrengtos trys vietos neįgaliesiems su vežimėliais, gavo dar užpernai. Panaudos pagrindais autobusas buvo perduotas sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Šilutės Viltis“. Pavėžėjimo paslaugą spec. transportu rajone teikia ir Socialinių paslaugų centras. Tad neįgaliuosius vienijančių bendrijų vadovės sako, kad pajėgumų teikti pavežėjimo paslaugą – užtenka, o norinčių ja pasinaudoti neįgaliųjų galėtų būti ir daugiau.
Po autobusėlį – kiekvienai savivaldybei
Šešiasdešimt neįgaliesiems pritaikytų autobusų per tris metus išdalinti pagal investicinį projektą „Specialaus transporto, pritaikyto neįgaliesiems įsigijimas ir paslaugų teikimas savivaldybių teritorijoje“. Sprendimas parengti projektą ir naudojantis Valstybės investicijų programos lėšomis įsigyti 60 autobusiukų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje subrendo bendraujant su neįgaliųjų organizacijų atstovais, lankantis savivaldybėse.
Visi autobusiukai buvo perduoti neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pavėžėja negalią turinčius žmones į darbą, gydymo įstaigas, įvairius renginius ar tolimesnes išvykas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad neįgaliesiems pritaikyti autobusiukai yra ne tik transporto priemonės, bet ir langas į pasaulį daugeliui žmonių.
„Tai lengvesnis važiavimas į darbą, pas gydytojus, tai džiugus važiavimas į koncertą. Be to, šis projektas – vienas iš būdų, kaip sutelkti valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų darbą, kad visi mokytumėmės būti partneriais, siekdami bendrų tikslų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Galėtų naudotis intensyviau
Užpernai gautu autobusėliu pavežėjimo paslaugas teikiančios „Šilutės Vilties“ vadovė Eglė Paulauskienė pasakojo, kad bent jau kol kas su vienu tokiu turimu specialiai pritaikytu automobiliu jų bendrija puikiai patenkina ne tik šios organizacijos, bet ir kitų draugijų narių poreikius.
Negalią turintys žmonės autobusėlį dažniausiai užsisako vykdami pas gydytojus į Klaipėdą, Kauną, Vilnių, į sanatorijas. Bendrija yra sudariusi sutartį su Šilutės r. savivaldybe, kuri apmoka didžiąją dalį kelionės išlaidų. Dažnai pasitaiko ir taip, kad neįgalusis už paslaugą nemoka nė cento – atsižvelgiama į gaunamas pajamas. Įstaiga dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, į kuriuos būtent gautu autobusėliu vežioja ir savo globotinius.
„Stengiamės apie galimybę pasinaudoti paslauga informuoti kuo plačiau – laikraščiuose, socialiniame tinkle, tačiau, sakyčiau, kad žmonės gana vangūs. Sunku pasakyti, ar nepastebi, nežino, ar tiesiog turi kitų būdų, kaip nuvykti ten, kur reikia“, – svarstė E. Paulauskienė.
Užtenka paprasto transporto
Šilutės r. neįgaliųjų draugijos vadovė Laima Micienė kalbėjo, kad ir jos vadovaujamos organizacijos nariai, kurių yra apie 500, jei reikia, pasinaudoja teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis. Tačiau dažniausiai tuos, kurie dar vaikšto patys, visur, kur reikia, nuveža savo transportu, o kelionės išlaidas dengia lėšomis iš įvairių projektų.
„Anksčiau buvo minčių, kad gal reikėtų ir mums specialiai pritaikyto automobilio, bet dabar matome, kad poreikis pilnai patenkinamas. Be to, nemažai kainuotų ir tokio automobilio priežiūra“, – sakė L. Micienė.