Neregėtos moliuskų kiautų sąnašos apklojo Kuršių marių priekrantę

sraiges venteje 1Ir vėl – mįslinga vandens gyvių žūtis, kurios paaiškinimui atsakymo dar ieško Vakarų Lietuvos gamtininkai. Kol kas jį sunkiai randa, tik stebisi – tokio vaizdo per pastaruosius kelis dešimtmečius nė vienas iš Ventės rage, dešiniajame Kuršių marių krante, dirbančių specialistų nėra matę.

Praėjusio penktadienio vakarą Ventės rago ornitologai Vytautas Jusys ir Vytautas Eigirdas, tikrindami paskutiniąją paukščių gaudyklę, stovinčią netoli Kniaupo įlankos, priekrantėje pastebėjo neįprastai daug sraigių kiautų.

„Ir tai nebuvo dvigeldžių moliuskų klasės šeimai priklausančių dreisenų kriauklės. Jų kiautus visi pažįstame, o šių – ne. Bet koks buvo nustebimas, kai sąnašinius jų patalus šeštadienio rytą pamatėme beveik trijų šimtų kvadratrinių metrų plote aplink visą Ventės ragą, salelėje ir priekrantėje, ir jų vis daugėja. Nors nei audrų būta, nei karščių ar kitų akivaizdžių gamtos reiškinių, galėjusių lemti šių moliuskų žūtį“, – žurnalistei šeštadienį pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.

Vėjo kryptis šeštadienį buvo iš pietryčių. „Gal bangos atnešė žuvusių moliuskų kūnus iš tų vietų, kur galbūt darbą pradėjo žemsiurbės?“ – spėliojo ornitologai.

Klaipėdos Jūrų muziejuje dirbantis zoologijos ir biologijos specialistas, Akvariumo skyriaus vadovas ichtiologas Saulius Karalius savo darbo praktikoje sakė nesusidūręs su masine šios rūšies moliuskų žūtimi Kuršių marių baseine.
sraiges venteje 2
„Ventės rage – išties pribloškiantis vaizdas“, – komentavo šeštadienį situaciją gamtininkas S.Karalius.

Jis iš nuotraukų atpažino moliuskų rūšį – bukakiautes dumblasraiges, kurios Lietuvoje yra plačiai paplitusios.

Pasak jo, net ir lotyniškas moliuskų pavadinimas – Viviparus viviparus – nurodo, kad ši gėluosiuose vandenyse paplitusi sraigė veda gyvus jauniklius, o ne deda, kaip įprasta, kiaušinius.

„Sunku pasakyti, kodėl įvyko masinė sraigių žūtis, tačiau tai gali būti susiję su jų dauginimosi ciklu. Šios sraigės gyvena apie 4 metus ir galbūt po dauginimosi periodo rugpjūčio mėnesį įvyko masinė žūtis. Palankus vėjas tuščias kriaukles iš didžiulės Nemuno deltos teritorijos suginė į Ventės ragą. Nemanau, kad tai kokios nors ekologinės nelaimės padarinys“, – teigė žinomas gamtininkas S.Karalius.

Bet kodėl tiek daug būtent bukakiaučių dubmblasraigių Nemuno deltoje, Kniaupo įlankoje ir Kuršių mariose priviso, o galimai baigusiųjų reprodukcinį amžių jų negyvi kūnai savo kiautais nuklojo plačią priekrantės zoną (ko nėra matę senbuviai) – vis tiek lieka mįsle.

Beje, kryptį pakeitęs vėjas šeštadienį po pietų tą kriauklių sankaupą pasroviui nunešė tolyn į marias, link jūros.

 

Tačiau detaliau su situacija susipažinę specialistai kriminalo neįžvelgia ir sako, kad tai įprastas reiškinys, tik šį kartą žymiai masiškesnis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.