Mirtingumas minimalus
Pradžioje šios klastingos kūdikių ligos neatskirsi nuo peršalimo: truputį kilstelėjusi temperatūra, nestiprus kosuliukas. Vėliau simptomai stiprėja, kosulys tampa priepuoliniu, gali trukti iki keliolikos minučių, neretai baigiasi vėmimu. Liga tik iš dalies pagydoma antibiotikais, kurie daugiau padeda užkirsti kelią tolesniam jos plitimui, tačiau nepalengvina simptomų ir nesutrumpina trukmės. Gydymas veiksmingiausias kai pradedamas per pirmą antrą savaitę, kol dar nėra ištisinio kosulio.
Po sunkių kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Sergant itin sunkiai galimi smegenų pažeidimai, lemiantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai, jiems daug dažniau pasitaiko komplikacijos – išvarža, pneumonija ar encefalopatija.
„Tai nemaloni liga, kosulio priepuoliai varginantys – sutinka Santaros klinikų vaikų gydytoja pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė. – Vaikas tais priepuoliais gali kosėti keletą savaičių. Gali toks kosulys nuo nedidelio dirgiklio net pusmetį kartotis. Viena kokliušo komplikacijų – hipoksinė encefalopatija. Tokie vaikai ateityje gali turėti elgesio, mokymosi sutrikimų. Laiku suteikus pagalbą, greičiausiai intensyvios terapijos skyriuje tokių komplikacijų pasitaiko retai.“
Sunkiausiu ligos atveju, pasak gydytojos, gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, kas gali privesti iki reanimacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. “Mirtingumas kone nulinis, bet prieš 10 metų turėjome atvejį, kai vaikučio išgelbėti nepavyko, – sako S. Petraitienė, – bet jis, be paties kokliušo, turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų“.
Tam, kad būtų išvengta vidutiniškų bei sunkių ligos atvejų, ir skiepijami nuo kokliušo vaikai.
Gelbėja ir suaugusius
„Vakcina besimptomio nešiojimo nosiaryklėje nepanaikina visiškai, – sako pulmonologė. – Ji labiau apima būtent tų sunkių ir vidutinio sunkumo ligų paplitimą. Paskiepyti žmonės kokliušą nešioja trumpiau ir mažiau būna užkrečiami. Tame ir slypi vaikų skiepijimo priežastis: nors kokliušo cirkuliacija mūsų visuomenėje smarkiai sumažėjusi, jis dar cirkuliuoja. Vakcina veikia maždaug 10 metų, dėl to sukurta vakcina ir suaugusiems. Kai skiepijame 2, 4 ar 6 mėnesių vaikučius, paskui metukų ir 6 – vienu skiepu nuo šešių ligų, vėliau 15-16 metų paauglius verta paskiepyti vėl. Ir tuomet jau rekomenduojame suaugusiems atnaujinti imunitetą kas 10 metų.“
Maži vaikai, pirmą sykį kokliušu serga kitaip nei paaugliai, skiepyti vaikystėje. Paaugliams tai nėra tokia baisi liga kaip mažiukams, tai tiesiog užsitęsęs, varginantis kosulys, kurio priežastis – tas pats kokliušas. Tad prieš 10 metų nutarta skiepyti ir paauglius, ir suaugusius.
Suaugusieji, ypač jauni, kurie patys turi vaikų, turi didesnę riziką parnešti į šeimą užkratą. Kūdikiai pradedami skiepyti tik nuo 2 mėnesių, dar dviejų mėnesių reikia imunitetui susidaryti. Tad gauname, kad kūdikis 4 mėnesius nuo gimimo nėra apsaugotas. O būtent kūdikiai serga sunkiausiai, jiems dažniausiai ir būna komplikacijos ir traukuliai bei negrįžtamas smegenų pažeidimas.
Suaugę, būdami nešiotojais ir to nežinodami gali mažylius užkrėsti. Būtent artimos aplinkos asmenys yra kūdikių kokliušo infekcijos šaltinis, tad geriausias būdas apsaugoti naujagimį – pasiskiepyti mamai. Suaugusiems kokliušas, be varginančio kosulio, sunkesnių negalavimų nesukelia, daugelis nė nežino persirgę, mat kosulys su laiku nuslopsta savaime.
Dar ne mūsų kartoje
Ar pavyks mums visiškai atsikratyti kokliušo, kaip išsigelbėjome nuo, tarkim, trachomos, kurios Lietuvoje nebefiksuojama nuo 1962 m.? “Gal kada nors, kai jau mūsų nebebus… Mūsų visuomenė nėra tokia vieninga, kad kokį dešimtmetį visus arti 100 procentų skiepytumėm nuo kokliušo. Ir taip turi daryti viso pasaulio gyventojai. Kokliušas vis dar problema, ir ji tikrai išliks ne vieną dešimtmetį, todėl skiepytis verta“, – sako gydytoja.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. I ketvirtį Lietuvoje registruoti 55 kokliušo atvejai – dvigubai daugiau nei per visus 2019-uosius. Iš šių žmonių net 29 buvo neskiepyti. Tai – visi susirgę kūdikiai ir vaikai iki 4 metų. Dalies suaugusiųjų skiepijimo būklė buvo nežinoma. Po penktadalį sergančiųjų sudarė 5-9 ir 10-14 metų vaikai, taip pat vyresni nei 30 metų suaugusieji, 4 proc. susirgusiųjų buvo ir 15-19 metų, 20-29 metų grupėje susirgimų neregistruota. Net 83,6 proc. susirgimų registruota Vilniaus apskrityje.
Pagal BNS inf.