Padėti saugoti gyvąją gamtą gali ne tik neetatiniai inspektoriai

brakonieriaus kilpos voveriu miskeAplinkos ministerija neseniai pakvietė neabejingus gamtai ir siekiančius prisidėti prie jos saugojimo gyventojus tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais.
Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijoje sužinojome, jog mūsų krašte dėl to neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių nepadaugėjo – daugiau norinčiųjų dirbti šį darbą Šilutės rajone neatsirado.

Tačiau minėtos inspekcijos specialistai sako, jog ne oficialus statusas svarbiausia – bendradarbiauti su gyvosios gamtos saugotojais bet kada gali bet kuris gamtą mylintis žmogus.

Prireikus pagalbos šaukiasi neetatininkų

„Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai padeda mums saugoti gyvosios gamtos išteklius. Tą jie gali daryti ir informuodami apie pastebėtus pažeidimus, ir dalyvaudami mūsų organizuojamose aplinkosauginėse akcijose“, – sako Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos vadovas Stanislovas Sudeikis.
Anot S.Sudeikio, valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams svarbi bet kokia pagalba, todėl jie dėkingi kiekvienam neabejingam žmogui.

„Šiuo metu turime 9 neetatinius inspektorius, bet realiai dirbančių yra tik keli. Šie skaičiai nekinta jau keletą metų“, – sako Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas.

Pasak jo, tai aktyvūs, dažniausiai vidutinio amžiaus vyrai. Tačiau ir moterims nėra užtvertas kelias tapti neetatinėmis inspektorėmis: „Jei norinčių atsirastų, jos irgi sėkmingai galėtų dirbti“, – sako S.Sudeikis.

Jokių šio darbo grafikų nėra, inspektoriai neetatininkų šaukiasi tuomet, kai mato, jog reikės pagalbos. Neretai ir patys jų talkininkai pasisiūlo ar tiesiog informuoja apie matytus pažeidimus.

Inspekcijos specialistai jau pastebėjo, jog kai kas iš pasišovusių tapti neetatiniais inspektoriais tikisi papildomų privilegijų. Bet jokių privilegijų nėra. Tik aktyviausi pagalbininkai paskatinami ir ministro padėkos raštais, ir piniginėmis premijomis.
Pernai Šilutės Gyvosios gamtos inspekcija įgaliojimų nepratęsė net 3 neetatiniams inspektoriams, nes jie nepateisino šio vardo.

Neetatininkai aptiko nelegalią užtvanką

Rezultatyvus buvo vienas paskutiniųjų neetatinių Klaipėdos rajono inspektorių reidų Švėkšnos apylinkėse tekančios Šalpės upės pakrantėmis. Šią savaitę čia vaikščioję vyrai pamatė nelegaliai pastatytą užtvanką, kuri akivaizdžiai trukdo į nerštavietes patekti lašišinėms žuvims. O šiuo keliu migruoja daug lašišų, šlakių, į Raudonąją knygą įrašytų nėgių.

Lašišinių žuvų migracija prasidėjo prieš savaitę, jas žvejoti dabar draudžiama, todėl suintensyvintas ir brakonierių gaudymas. Per vieną tokį reidą ir pastebėta užtvanka.

KRAAD pradėtas tyrimas, užtvanką savavališkai pastatęs uostamiesčio verslininkas iškviestas į Aplinkos ministeriją, jo paprašyta pateikti statybos dokumentus.     

Inspektoriai bendradarbiauja su medžiotojais

Vertingos informacijos inspekcijos darbuotojams suteikia ne tik oficialūs jų pagalbininkai, bet ir kiti piliečiai, ypač medžiotojai. Pastaraisiais metais, pasak S.Sudeikio, pranešimų sulaukiama daugiau, mat pastebėję negeroves žmonės dažniausiai skambina į Bendrąjį pagalbos centrą. Ir nors kartais pažeidimai įžvelgiami ten, kur jų dar nėra (pasitvirtina tik apie 50 proc. informacijos apie pažeidimus), aplinkosaugininkai dėkingi kiekvienam neabejingam žmogui.

Štai šiemet sausio 6 d. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai kartu su Žemaičių Naumiesčio medžiotojų būrelio „Šustis“ nariais surengė pasalą, kuri padėjo sulaikyti neteisėtai kilpomis medžiojusį vyrą.

„Šusties“ medžiotojai savo medžioklės plotuose Midverių kaimo miške rado kilpas laukiniams gyvūnams gaudyti ir pranešė aplinkosaugininkams. Organizuotos pasalos metu sulaikytas neteisėtai medžiojęs vyras. Jis pripažino statęs kilpas gyvūnams gaudyti. Iš viso buvo pastatęs 18 kilpų.

Pažeidėjas net nurodė, kur buvo paslėpęs dviejų neteisėtai sumedžiotų stirnų jauniklių kailius.
Praėjusį rudenį „Jonaičių“ klubo medžioklės plotuose irgi dažnai buvo randamos plieninės kilpos ir spąstai žvėrims gaudyti. Medžiotojai apie tai pranešė inspektoriams. Pastarieji kelis kartus rengė pasalas, budėjo, tačiau brakonieriaus sulaikyti nepavykdavo.

Buvo įtarimų, jog kilpas stato Gardamo seniūnijos Voverių kaimo gyventojas, kuris jau ne kartą buvo baustas už neteisėtą medžioklę draudžiamais įrankiais. Šiemet vasario 21 d. apžiūrint mišką vienoje kilpoje rastas negyvas stirninas.

Tądien brakonieriaus nesulaukta, kitą dieną stirnino nebebuvo, o kilpa iš naujo buvo paruošta gaudymui. Šalia esantys spąstai taip pat iš naujo paspęsti.

Pėdsakai vedė link įtariamojo sodybos. Šilutės gyvosios gamtos inspektoriai kartu su Šilutės policijos pareigūnais patikrino įtariamojo sodybą. Įtarimai pasitvirtino: pažeidėjas parodė vietą, kurioje paliko išdoroto stirnino liekanas, rastas ir neteisėtai sumedžiotas barsukas, spąstai ir statomas tinklas.

Bet brakonieriaus nuo gamtos niokojimo neatbaidė nei paskirta tūkstantinė bauda, nei priskaičiuoti beveik 9000 litų gamtai padarytos žalos. Jau po kelių dienų į tą patį mišką nuvykę inspektoriai vėl pastebėjo tą patį brakonierių, statantį spąstus žvėrims. Sulaikomas jis priešinosi, grasino, todėl teko iškviesti policijos pareigūnus.

Taigi aplinkos apsaugos inspektoriai, gavę pranešimų iš neetatinių inspektorių ar kitų gamtai neabejingų asmenų, išaiškina daug gamtos niokotojų, užkerta kelią būsimiems nusikaltimams gamtai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.