Pamario girinis potvynio nebijo

Girinis Pamaryje. / Astos Alkaitės nuotr.Jau antrą kartą šią žiemą Leitė, dešinysis Nemuno intakas, pasiekė stichinę ribą, ir šios upės srovė vėl semia tiltą kelyje Paleičiai – Šilutė.

Susisiekimas šio kaimo žmonėms su rajono centru dėl to pailgėjo, nes aplinkkelis prideda keliolika papildomų kilometrų.

Ne tik Leitė, bet ir Atmata ties Rusne šiandien pasiekė stichinę ribą, ir potvynis pradėjo semti kelio Šilutė-Rusnė septintojo kilometro atkarpą.

Kelios sodybos Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse jau yra pasiekiamos tik padidinto pravažumo transporto priemonėmis, gyventojai, nuo lapkričio pabaigos kenčiantys dėl apsunkinto susisiekimo Minijos, Nemuno, Tenenio ir kituose slėniuose, sako tapę poplūdžių ir potvynių įkaitais keliems mėnesiams.

Labiausiai Žemaitkiemio, Alkos, Vabalų kaimų žmonės pyksta, kad Tenenio upės vaga jau tapo ištisu sąžalynu, o ją gilinti niekas nesiima. „Todėl ir semia mūsų žemes, laužia pylimus, ar dėl to reiks iš čia keltis“,- skundžiasi žmonės.

Šilutės rajone apsemiamoje teritorijoje kasmet patenka 25 kaimai su 160 sodybų, kuriose šiuo metu gyvena 366 žmonės. Ketvirtadalis jų – pensinio amžiaus, 14 ligotų, apie devyniasdešimt – moksleivių, kuriuos gabenti į mokyklas užlietais keliais yra papildomos rizikos.

Hidrologai pastebi, jog Vakarų Lietuvos upės nuo pernykščio gruodžio yra gerokai vandeningesnės, nei likusioje šalies dalyje. Vidutinis mėnesio lygis čia buvo 50–177 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį gruodžio mėnesio vandens lygį. Gausūs krituliai upėse sukėlė poplūdžius, smarkiausiai buvo patvinusi Minija bei mažieji Nemuno žemupio intakai. Išsiliejo Tenenys, užliedamas vieną sodybą, Leitėje ties Kūlynais buvo pasiektas stichinis (560 cm) lygis.

Gruodį buvo užlietas ir 200 m kelio Šilutė–Klaipėda ruožas prieš Priekulę, po to jis tai nuslūgdavo, tai vėl pakildavo.

Apsemti keliai Pamaryje. / Astos Alkaitės nuotr.Apsemti keliai Pamaryje. / Astos Alkaitės nuotr.apsemtas 2

Visų intakų į Kuršių marias sparčiam nutekėjimui kaip nė vienas metais aukštas užtvaras statė vėtros ir uraganiniai vėjai. Beveik trečdalis iš paskutiniųjų šimto dienų pamaryje ir pajūryje buvo audringos, o jūros bangos stabdė marių ištakas, marių bangos – tvenkė intakus nuo žiočių. Ir šiuo metu jų lygis yra žymiai aukštesnis už daugiametį vidutinį.

Pamaryje šiandien užliejamoje zonoje buvo apsemta apie trylika kilometrų kelių atkarpų, po vandeniu slūgso 9 tūkst. hektarų.apsemtas 3

Eismo sąlygos prastos net ten, kur keliai neužlieti. Juose suvažinėtas sniegas tapo ledu, tad sliduma – kaip čiuožykloje.

Miškuose ne tik vėjų išvartyti, bet ir bebrų nugraužti medžiai kai kur užtvėrė kelius. Miško gyventojai taip pat kovoja už savo teritorijas ir kasdienį būvį.

…kai iš Kūlynų zoobotaninio draustinio išvažiavau ir pasiekiau Pagrynių mišką, prieš objektyvą ties apsnigtom eglėm išniro apšepęs žmogus. Lyg būtų Girinis.

„Nebijok, aš Vaclovas, man 60 metų, Gaidelių kaime gyvenu, štai nufotografuok, ką pamiškėj radau – sočiai duonos ir žaisliuką. Taip labai džiaugiuosi…”