Pamario patrauklumą didins kultūrinis turizmas, nauji vandens keliai ir pramogos

turizmo konferencijaGausus gamtos ir paveldo lobynų asortimentas Pajūrio regione, į kurį įtrauktas ir Šilutės rajonas, sukuria tinkamas sąlygas vystyti įvairias turizmo rūšis – nuo sveikatingumo iki kaimo turizmo. Tačiau kol kas šis didžiulis potencialas tebelaukia darbščių ir kūrybingų rankų prisilietimo.

Turizmo sektoriaus atstovai dar tik nedrąsiai tyrinėja elektroninės rinkodaros priemones, kultūros paveldo objektai dažnai pristatomi turistą užverčiant nežinomų pavadinimų, pavardžių ir datų gausa, o Baltijos jūros skalaujamuose paplūdimiuose gausu ne pramogų, o šiukšlių ir nelegaliai pardavinėjamų čeburekų.

Tačiau pirmieji žingsniai kuriant turistams patrauklias paslaugas ir pramogas yra: Šilutės kultūros ir pramogų centras kartu su 19 partnerių vykdo trimetį kultūrinio turizmo projektą „Vėtrungių kelias“, o birželį startuos intriguojantis žaidimas – kelionė „Vėtrungių keliu“.

Galimybes pasiekti mūsų krašto rekreacines vietoves laivais, dviračiais, geležinkeliais didins ir numatomas įgyvendinti projektas „Vakarų krantas“.

Išskirtos turizmo problemos

Prieš savaitę Ventėje vykusioje konferencijoje „Pajūrio regiono turizmo raida ir įtaka Lietuvos turizmo sektoriui. Siekiamybė ir galimybės“ dalyvavo valdžios, kultūros ir verslo atstovai. Gvildentos tokios temos, kaip turizmo objektų finansavimo ir plėtros galimybės, kalbėta, kaip pritraukti verslą ir sumažinti turistų sezoniškumą.

„Skaičiuojant, kiek paramos turizmo sektoriuje teko vienam gyventojui 2007-2013 metais, Palangos savivaldybei tenka didžiausia suma. Šilutės rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybių rodikliai yra labai žemi. Aš manau, kad Ūkio ministerija, apsibrėžusi Pajūrio regioną kaip didžiausio turistinio potencialo vietovę, turėtų atkreipti dėmesį būtent į šiuos rodiklius ir tą disbalansą pašalinti“, – svarstė Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andriulienė.

R.Andriulienė siūlė daugiau dėmesio skirti elektroninei rinkodarai turizmo sektoriuje, įrengti papildomas dviračių trasas, vystyti kempingų ir stovyklaviečių tinklą, sutvarkyti paplūdimius, turistus įtraukti į kultūrinių renginių maratoną bei vystyti aktyvų žiemos poilsį.

Didelė problema – vienadieniai lankytojai, kurie duoda labai nedideles pajamas verslui, bet palieka daug šiukšlių, sudaro didelę apkrovą keliams. Labiausiai su šia problema susiduria Klaipėda, Palanga bei Šventoji.

„Mes norėtume, kad šalia muziejų atsirastų ir knygynai, ir suvenyrų parduotuvės, gal būtų galima nusipirkti kavos. Taip kultūros paveldas taptų tam tikra turistų traukos vietove ir tada turistas praleistų ne vieną, dvi valandas, o visą dieną. Ir galbūt pasirinktų šalia esančią nakvynę. Taip pat didesnio dėmesio turėtų sulaukti objektai, kuriems skirtas Unesco pripažinimas“, – dėstė R.Andriulienė.turizmas kmitiene lauzikas

Konferencijos metu pabrėžta, kad Pajūrio regionas yra ypač palankus turizmui ir reikia išnaudoti jo galimybes mažinant turizmo sezoniškumą.

Statistika neatitinka tikrovės

Specialistė atkreipė dėmesį, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo daugiausiai gauna tos teritorijos ir objektai, kurie pritraukia didelį skaičių turistų. Šį skaičių parodo klientų kiekis viešbučiuose, svečių namuose ar kitose apnakvyndinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Deja, minėta statistika Lietuvoje neatitinka tikrovės ir tai ypač mažina turistinių objektų finansavimą.

„Ši statistika formuoja vietovės įvaizdį ir nuo to priklauso, kiek investicijų bus teikiama tam tikram regionui. Natūralu, kad investicijos negali būti labai didelės regionui, kuriame nėra turistų“, – nakvynę teikiantiems verslininkams priekaištavo Turizmo plėtros instituto direktorė.

R.Andriulienė kreipėsi į konferencijos dalyvius, prašydama, kad šie perduotų žinutę savo krašto verslininkams, teikiantiems nakvynės paslaugas, kad melagingi duomenys kenkia jų pačių verslui. Neskyrus finansavimo, lankytini objektai nėra renovuojami, atnaujinami, čia nepritraukiamas verslas, tad ir turistų skaičius neauga.

Linkėta netradicinių idėjų

Specialistė skatino pažiūrėti į kiekvieną objektą turisto akimis – ar objektas yra paruoštas teikti turistines paslaugas, ar pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, ar informacija apie objektą prieinama turistui viešojoje erdvėje, ar darbuotojai turi kompetenciją teikti paslaugas.

Verslininkai bei specialistai, dirbantys turizmo sektoriuje, buvo skatinami atlikti turistų anketavimą. Būtų išsiaiškinta, kodėl turistai atvyksta į vietovę, ar planuoja pakartotinai grįžti, ar pateisinti jų lūkesčiai, kokią žinutę jie perduos kitiems kolegoms ir artimiesiems.

Vandeniu nuo Kauno iki Šventosios

Šilutės rajono savivaldybės meras bei Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkas Šarūnas Laužikas drauge su Šilutės turizmo informacijos centro direktore Rasa Kmitiene konferencijoje pristatė projektą „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“.

Šia studija siekiama sudaryti teorinį pagrindą išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas bei apjungti oro, vandens bei sausumos transporto rūšis į vieningą sistemą. Su projektu išsamiau susipažinti galite internetiniame tinklapyje www.vakarukrantas.lt

„Mūsų vizijoje Klaipėdos regionas – tai Lietuvos kraštas, kuriame naudojamas ekologiškiausias transportas, tai žalias kraštas. Antroji vizijos dalis – Klaipėdos rajonas pasirenkamas kaip turisto tikslas, o ne tranzito sustojimo vieta. Šią viziją užsibrėžėme įgyvendinti iki 2030 metų. Tam sieksime padidinti vidaus vandenų panaudojimą turizmo ir susisiekimo reikmėms, optimizuoti kelių transportą ir užtikrinti jo ekologizaciją, gerinti susisiekimo dviračiais sąlygas. Didesnį dėmesį skyrėme geležinkeliams, jūrų ir oro transportui, kuriems mes, kaip savivaldybės atstovai, negalime daryti daug įtakos“, – sakė R.Kmitienė.

turizmo konferencija vetrunge senaStudijoje iškelti tikslai: pritaikyti laivybai Karaliaus Vilhelmo kanalą, Danės upę, gerinti laivybą Kuršių mariomis, Nemuno delta, Baltijos jūra. Taip pat studijos rengėjai užsibrėžė tikslą, kad iki 2030-ųjų metų jau būtų galima keliauti kruiziniu laivu nuo Kauno iki Šventosios.

„Viena įdomiausių ir patraukliausių naujienų – keleivinių laivybos linijų Nida – Klaipėda, Nida – Kaunas, Nida – Zelenogradskas, Nida – Polieskas kūrimas. Mes esame užsibrėžę ne tik skatinti vandens turizmą Lietuvoje, bet ir visoje Kuršių marių ekvatorijoje. Tai nėra utopinės mintys, kadangi Kaliningrado srities turizmo verslininkai tikrai yra suinteresuoti plėsti vandens turizmą ir į mūsų pusę“, – pasakojo R.Kmitienė.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė iškėlė klausimą dėl Rusnės estakados statymo. Meras Š.Laužikas pripažino, kad prieš keletą metų šis projektas buvo sustabdytas, nes Savivaldybė buvo apskųsta dėl netinkamo projekto vykdymo. „Mes jau buvome padarę ir galimybių studiją, ir su ana Vyriausybe buvo sušnekėta dėl maždaug dešimties tūkstančių litų finansavimo. Dabar tos procedūros vėl yra kartojamos, ir tikimės, kad viskas bus padaryta“, – atviravo meras.

„Vėtrungių kelio“ projektas sulaukė pagyrų

Konferencijoje prabilta apie naujų idėjų ir kūrybiškumo trūkumą pristatant mūsų šalies paveldo objektus. Anot LR kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės, Lietuvoje turistui užsukus į keletą muziejų, jam rodomos tos pačios šukos linui šukuoti.

„Siūlau pažiūrėti į kultūrinį turizmą plačiau. Ką mes girdime, nuvykę į tautinio paveldo vietą? Viskas praeina pro ausis, nes nei pavardžių, nei pavadinimų nežinome. Kaip parodyti tas mūsų pilis, dvarus, tą patį Panemunės kelią, kuris jau yra sunykęs? Todėl mes surengėme konkursą, kviečiantį rašyti projektus kultūros keliams. Šilutišikių parengtas „Vėtrungių kelias“ yra vienas dėmesio vertų projektų, kuriam suteikėme finansavimą. Atėjo metas atrasti, kaip sukurti kultūrinę apyvartą ir produktą, kuris atneštų mums pinigus. Iš tiesų reikia pasukti galvą“, – mintimis dalijosi I.Seliukienė.

Projektui „Vėtrungių kelias“ vadovauja Šilutės Kultūros ir pramogų centras su direktore Jūrate Pancerova priešakyje, o įgyvendinimo veikloje aktyviai dalyvauja 19 partnerių. Tai  kultūros įstaigos, tokios kaip muziejai, etnokultūros ir kultūros centrai, turizmo informacijos centrai, regioniniai Rambyno ir Nemuno deltos parkai, Rusnės kaimo turizmo draugija, Šilutės kraštotyros draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija. Sutikimą dalyvauti projekte davė ir Tilžės krašto muziejus. Partnerių tinklas bus plečiamas.

Projekto „Vėtrungių kelias“ idėja – aplink Kuršių marias ir Baltijos jūrą sukurti kultūrinių renginių tinklą, kuris pristatytų ir populiarintų tautų, gyvenančių prie vandens, išskirtines tradicijas ir papročius. Taip pat telktų menininkus, kūrėjus įgyvendinti išradingas idėjas, atskleisiančias Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą.

Vėtrungė – šio kultūrinio turizmo kelio atpažinimo ženklas. Keliaujantys po Pamario ir Pajūrio regionus žmonės visur ieškos vėtrungių – tai bus kultūrinio turizmo kelio leitmotyvas.

„Pastaraisiais metais pastebimas noras pažinti ne tik svečias šalis, bet ir savo šalį. Vis daugiau keliaujama, domimasi savo krašto istorine raida,  naujai atrandami istoriniai bei švietėjišką vertę turintys objektai. Taip keliaudami suvokiame kaip mūsų kultūra, menas, gamta siejasi su Europos dvasinėmis ir kultūrinėmis praktikomis. Mes esame ne tik Europos kultūros perėmėjai, bet ir kūrėjai, sukūrę kultūros reiškinius, kuriais galime didžiuotis pasaulyje“, – apie projektą entuziastingai kalbėjo J.Pancerova.

Laukia žaidimai ir įspūdžiai

„Vėtrungių kelio“ projekte gausu renginių. Anot J.Pancerovos, kiekviena Pamario savivaldybė, norėdama išryškinti gyvenimo prie vandens savitumą, turi susiformavusius tradicinius metų renginius, tad, siekiant parodyti visų metų laikų ypatumus, jau kuriamas renginių ciklas „Vandens metų ratas“. Taip pat vyks tarptautinis ekslibrisų konkursas bei bus išleistas leidinys „Kuršių marių vėtrungės – praėjusio amžiaus „Facebook“.

Vienas projekto tikslų – pasitelkus šiandien populiarias laisvalaikio praleidimo formas populiarinti kultūrinį turizmą Mažosios Lietuvos regione. Tam sukurta kelionė – žaidimas „Vėtrungių kelias“, vyksiantis Rambyne ir Kuršių marių krašte. Yra ir „burtažodis“, kurį reikia žinoti norint tapti žaidimo dalyviu. Tam, kad kelionė būtų tikrai įdomi, išleisti specialūs leidinukai, be kurių šis žaidimas neįmanomas. Išsami informacija bus pateikta Šilutės kultūros ir pramogų centro tinklalapyje www.silutekpc.lt

Žaidimo veiklos orientuotos į jaunimą, šeimas, mėgstančias keliauti, bei aktyvius senjorus. Žaidimo dalyviui siūloma keliauti dviračiais, laivais, automobiliu, tam tikrus etapus galima įveikti ir pėsčiomis.

„Norintiems keliauti ir pažinti kraštą siūlome ne tik aplankyti maršrute nurodytus objektus, bet ir pažaisti, pamedituoti, pažinti gamtą, užsisakyti edukaciją, paplaukioti laivais“, – sakė projekto vadovė.

Žaidimo pradžia – birželio 26 diena – tai yra 1844 metų įsaku patvirtinta vėtrungių gimimo data. „Tikimės, kad šiais metais, praėjus 170 metų po vėtrungių atsiradimo, subursime pirmąjį Vėtrungių fanų – „įspūdžiautojų“ klubą. Na, o rugsėjo 27 d. vyks projekto partnerių ir pirmųjų Vėtrungių fanų – „įspūdžiautojų“ klubo sueiga, kurioje dalinsimės įspūdžiais ir patirtimi“, – atskleidė J.Pancerova.

Tiesa, J.Pancerova pripažino, kad šiemet Lietuvos kultūros tarybos skirtas finansavimas nenudžiugino, tačiau direktorė tikina, kad pamariškiai yra likimo užgrūdinti ir greit nepasiduoda. „Projektas bus tęsiamas, nepaisant menkos finansinės paramos, turime intriguojančių planų, drąsių idėjų, o svarbiausią – šaunią partnerių komandą“, – džiaugėsi projekto vadovė.

 Projektas: „Prie Šyšos krantų: Kultūra.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.