Ūkanoti lapkričio rytai ir dienos, vakaro prieblandos – niūrios ir ankstyvos, ir nė vienam saulės spinduliui per Kuršių marias užgulusias miglas – neprasiskverbti. Trečiadienį ir pirmosios snaigės pabalino pamario pievas.
Bet Ventės rage – visų vietinių ir atvykusių žmonių nuostabai – baltais žiedais apsipylė liauna, vos kelerių metų amžiaus slyvaitės šaka.
„Lyg būtų gamtos sukurta natūrali paguoda tiems, kas pavasario ilgesiu jau gyvena, dar žiemos nesulaukę“, – juokauja vietiniai gyventojai.
„Nežinau, dėl ko ši anomalija medelį ištiko – gal kad orai šilti, o gal visas gyvastingumo jėgas slyva metė, gelbėdamasi nuo gresiančios žūties. Lyg būtų ligos jau paliesta“, – stebėjosi Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys, kurio sode jaunas vaismedis lapkričio vidury sužydėjo.
„Lauksiu vaisių, jie sunokę būna geltoni, didesni nei kaukazinių slyvaičių, mėsingi ir skanūs“, – juokauja.
Niekada jo sode vaismedžiai tokiu metu žiedpumpurių nėra subrandinę, tik retkarčiais – dekoratyviniai krūmai. Pavyzdžiui, forzicijos. „Vienas žiedas geltonuoja ir dabar tarp plikų šakų“, – sako V.Jusys.
Bet meteorologai jau pranašauja sparčiai artėjančią žvarbą.
Ji, tikriausiai, išgins į pietus ir Pamario krašte sočią ramybę iki šiol turėjusias laukines žąsis. Ir kormoranus, kurie vis dar virš marių juodomis virtinėmis duodasi…
O ganyklų žaluma gyvulių bandas sotins dar ilgai. Pernai kai kur ganiava užtruko net iki Kalėdų.