“Užburtas ratas“
Tokia būsena ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją.
„Panikos ataka – tai staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Atakas provokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač – svetur gyvenančius tautiečius“, – sako „InMedica“ klinikos Santariškėse kardiologė Jelizaveta Burca.
Panikos atakas lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.
Po vieno ar dviejų priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti pagalbą. Kartais žmonės vengia vaikščioti vietomis, kur patyrė priepuolį.
„Pirmojo priepuolio metu žmogus nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena priemonių – savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą“, – teigia J.Burca.
Išgirdus nerimo sutrikimo diagnozę, kardiologai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras gydymo būdų.
Keisti gyvenimo būdą
Panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, reikia keisti gyvenimo būdą, į dienotvarkę įtraukti mėgstamas, sveikatai naudingas veiklas.
Reikia daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam pasitarnauti gali ir knyga.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė:
– Jei žmogus nėra patyręs panikos priepuolio – kaip jam jį atpažinti?
– Dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Priepuoliai paprastai kyla staiga, intensyvumo viršūnę pasiekia per 10 minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka 15 – 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o jų trukmė ilgėti.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei 4 panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent 4 simptomai arba po 1-2 priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau pajuto kažką panašaus.
– Kokia dažniausia priežastis?
– Dauguma priežasčių psichologinės, per gyvenimą susikaupusios patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Priepuolius gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Daugiau nei 40 proc. panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
– Ar padeda medikamentai?
– Tik 20–30 procentų žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis, kur kas dažniau jie pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete. Jei gydytojai neranda ligos ir psichiatras nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis, kad būtų slopinami ne tik simptomai, bet ir atskleidžiamos priežastys. Psichoterapija mažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime patirti priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad tai netrukus praeis.
Svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų, nes padidėja priepuolių tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius, sportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas. Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote.
Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. pacientų nustatomas šis nerimo sutrikimas.
Pagal “Lietuvos sveikata”