Tai paslaptinga vieta, kurioje žygeiviai turi retą galimybę susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke, pažinti jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis telkinys su bedugniais ir klastingais turistų tykančiais akivarais, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems augalams ir gyvūnams.
Pelkių dienos renginio išvakarėse sinoptikai nieko gero žygeiviams nežadėjo, tačiau į žygį susirinko ne tik Šilutės rajono žmonės. Poilsio gamtoje entuziastai atvyko ir iš tolimesnių vietovių: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.
Aikštelėje šalia Aukštumalos pažintinio tako, norinčiųjų paklampoti po Aukštumalos širdį ankstų rytą jau laukė keturi vedliai: NDRP direkcijos kraštotyrininkė Jovita Stanionienė, ekologai Robertas Kubilius ir Povilas Bagdonas bei rekreacininkė Ženeta Iršienė.
Pusšimtis žygeivių, pasiryžusių įveikti 5 – 6 km, aukštapelkės šlapyne buvo padalinti į dvi grupes. R. Kubilius perspėjo, kad pelkėje pagrindinė transporto priemonė – guminiai batai. Tais guminiais apsiavę žygio dalyviai patyrė gausybę neišdildomų įspūdžių. Besibaigiant žygiui visus nudžiugino nušvitusi saulė, tarytum pavasario pranašė, o finiše laukė pasieniečių išvirta gardi žirnių košė.
M. Jankaus pagrindinės mokyklos mokytoja Violeta Lukočienė pelkių žygyje dalyvavo pirmą kartą su kolege Rasa. Žygis labai patiko. „Patiko, kad dar yra gamtos vietų, kurių žmogus dar neišdraskė. Vaizdai toje laukinėje gamtoje įspūdingi, nepakartojami. O ežeriukų grožis! Ypač patiko „kava“ (rudas ežerėlio vanduo) ir kareiviška košė. Visi dalyviai draugiški, matyt, ir lietus susigėdęs pasitraukė. Kviečiu visus kitąmet išbandyti pelkės malonumus, „masažiukus“, – įspūdžiais dalijosi mokytoja.
Šiaulietė Dalia Janušauskaitė, turinti pomėgį lankyti Lietuvos pelkes, džiūgavo, kad aplankyti Aukštumalą jai pavyko „dievišku oru“.
Žygio dalyviai pažino mažus pelkės ežerėlius, o gomurius atgaivino jų tyru vandeniu – visi norintieji galėjo paragauti pelkinių ežerėlių vandens. Ežerėlių gausa Aukštumalai negali prilygti nė viena pelkė – čia jų mokslininkai priskaičiuoja virš 300. Aukštumalos pelkė, kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų ir NATURA 2000 saugomų teritorijų sąrašus. Aukštapelkės teritorijoje žygeiviai pamatė geriausios būklės augalus kupstines kūlinges bei gausius kiminynus, džiaugėsi specifiniu gailių kvapu ir viržynais.
