Peršalimo gydymas liaudiškomis priemonėmis: kurios iš jų veiksmingos?

Peršalus žmonės išbando ir įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Karštas pienas su medumi nepadės

Karštas pienas su medumi – viena iš liaudiškų priemonių apie kurias iki šiol iš pacientų išgirsta vaistininkė. Ji pabrėžia, kad šis gėrimas nebūtinai padės greičiau išgyti, o kaip tik priešingai – gali netgi sustiprinti kai kuriuos peršalimo simptomus.

„Atrodo, kad karštas pienas gali atpalaiduoti gerklę ir sumažinti gleivinės sudirginimą, o medus dėl antibakterinių ir antivirusinių savybių gali sušvelninti kosulį ir gerklės dirginimą. Tačiau pienas gali paskatinti gleivių gamybą, o tai peršalus tik dar labiau sustiprintų nepageidaujamus simptomus. Be to, dėl piene esančio kalcio ir vartojamų vaistų ar netgi medaus veiksmingumas gali sumažėti“, – sako E. Ramaškienė.

Kur kas veiksmingiau pasidaryti arbatos su medumi ar paprasčiausiai sučiulpti šaukštelį medaus. Vertėtų papildomai vartoti vaistinius prapratus, skirtus malšinti konkretiems peršalimo simptomams.

Krūtinės trynimas druskomis neveiksminga

Druskos įtrynimas į krūtinę, siekiant palengvinti peršalimą – dažna liaudies medicinos praktika. Visgi vaistininkė pataria vietoje druskos rinktis eukalipto, pušų ir čiobrelių aliejų mišinį.

„Vieni iš druskų darosi kompresus krūtinei. Druską sumaišo su šiltu vandeniu ir šiuo tirpalu suvilgo kompresą bei laiko jį ant krūtinės, kartas nuo karto patrinant. Visgi druska gali sukelti odos sudirginimus arba alergines reakcijas. Ir nors sakoma, kad šie kompresai turėtų palengvinti peršalimą, mokslinių įrodymų apie tai nėra. Todėl patarčiau peršalimą lengvinti į krūtinę įtrinant eukalipto, taip pat jį maišyti su pušų ir čiobrelių aliejais“, – pataria vaistininkė.

Slogai gydyti – pėdų vonelės ir daug skysčių

„Galima išgirsti, kad žmonės užsikimšus nosiai ar atsiradus slogai pėdas mirko šiltose vonelėse ir jiems tai palengvina nepageidaujamą simptomą. Taip tikrai gali būti, nes karštame vandenyje šildant pėdas suaktyvėja mūsų autoimuninė nervų sistema, suaktyvėja kraujotaka ir atsipalaiduoja raumenys, atsikemša nosis arba palengvėja sloga“, – sako vaistininkė.

Tokios pėdų vonelės yra tik trumpalaikė pagalba slogos ar užgulusios nosies palengvinimui. Dėl to svarbu papildomai vartoti vaistus.

Kai peršąlame, nuolat girdime patarimus gerti karštas arbatas, kitus šiltus skysčius. Tačiau karščiuojant, patariama rinktis ne bet kokius skysčius, o geriau elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje būtų mineralų, druskų ir šiek tiek gliukozės. Mineralai ir druskos padės išvengti dehidratacijos, o gliukozė – padės palaikyti energiją. O jei stipriai sergate ir namuose neturite elektrolitų, į savo arbatą įdėkite šiek tiek druskos bei medaus arba cukraus.

BNS inf.