Pavojus kyla cigaretei degant
Laikoma, kad žmogus pasyviai rūko, kai yra šalia rūkančiojo ir įkvepia iš cigaretės smilkstančių dūmų. Tai yra rimta grėsmė, kuri, Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, kasmet visame pasaulyje nusineša 880 tūkst. gyvybių. Pasyvaus rūkymo pavojai kyla dėl tos pačios priežasties, kuri lemia žalą ir aktyviai rūkančiojo sveikatai – tai cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos. Jos į aplinką pasklinda tabakui degant aukštoje – maždaug 600 °C – temperatūroje.
Didelę dalį šių medžiagų į plaučius įtraukia pats rūkantysis, tačiau likusios yra iškvepiamos į aplinką, o taip pat pasklinda ore cigaretei smilkstant. Dėl to rūkantys ir būnantys prirūkytose patalpose įkvepia tuos pačius nuodus. Šie nuodai – tai dervos, anglies monoksidas, netoli šimto skirtingų kancerogenų ir daugybė kitų pavojingų medžiagų.
Kenksmingų medžiagų spektras – platus
Vadinant šias medžiagas nuodais nėra perdedama. Pavyzdžiui, dervos nusėda ant gerklės, kvėpavimo takų, plaučių paviršiaus ir žudo jų audinių ląsteles. Tai gali lemti rimtas kvėpavimo takų ir plaučių ligas bei sutrikimus.
Dar rimtesnių problemų gali pridaryti kancerogenai – vėžį sukeliančios medžiagos. Jos lemia ląstelių DNR pakitimus ir nekontroliuojamą jų dalijimąsi. Pavyzdžiui, rizika susirgti plaučių vėžiu rūkantiesiems yra iki 30 kartų didesnė nei nerūkantiems. Tačiau plaučių vėžys nėra vienintelis onkologinis susirgimas, kurį gali lemti cigarečių dūmuose esantys kancerogenai. Gerklės, kasos, skrandžio, kepenų, žarnyno ir daugelio kitų rūšių vėžio rizika rūkant reikšmingai išauga.
Verta paminėti cigaretei degant išsiskiriantį anglies monoksidą. Smalkėmis dar dažnai vadinama medžiaga patekusi į organizmą išstumia iš kraujo hemoglobino deguonies molekules. Taip sutrikdomas organų aprūpinimas deguonimi, todėl žmogus gali jausti nuovargį, jėgų trūkumą, galvos skausmus.
Vėdinimas nebūtinai padeda
Kuo daugiau kenksmingų medžiagų į organizmą patenka, tuo žala didesnė. Tai galioja ne tik patiems rūkantiems, bet ir būnantiems šalia. Dėl to itin pavojinga būti prirūkytose uždarose patalpose, kur dūmų koncentracija yra didelė. Deja, tačiau būtent tokia pavojinga aplinka dažnai tampa namai, automobiliai, kuriuose kartu su rūkančiaisiais važiuoja ir nerūkantys. Pasyvus rūkymas yra ypač pavojingas besilaukiančioms moterims ir mažamečiams vaikams, kurių vystymąsi cigarečių dūmai gali sutrikdyti.
Patalpų vėdinimas pavojų gali tik šiek tiek sumažinti, tačiau visai jo nepašalina. Dalis kenksmingų medžiagų ne tik lieka ore, bet ir įsigeria į įvairius paviršius – baldų apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus. Tokiu būdu kenksmingos medžiagos, net ir nustojus rūkyti, pavojų namuose gali kelti dar ilgą laiką.
Rūkyti balkone ar vonios kambaryje taip pat nerekomenduotina. Iš balkono vėjas cigarečių dūmus ir juose esančias pavojingas medžiagas gali nesunkiai pernešti į namų vidų ir kaimynų butus, o iš vonios kambario pavojingos medžiagos į kitas patalpas pasklinda ventiliacijos šachtomis.
Laikas keistis jau dabar
Dėl to vienintelis būdas apsaugoti savo artimuosius – nerūkyti šalia jų, atsisakyti rūkymo uždarose patalpose. Jei visgi patalpose buvo rūkoma anksčiau, patalpas reikėtų kuo geriau išvėdinti, o visus įmanomus paviršius nuvalyti. Gali būti verta pasvarstyti ir apie kilimų, užuolaidų ar netgi baldų pakeitimą. Tai gali ne tik sumažinti pavojų, bet ir simbolizuoti naujo, sveikesnio gyvenimo namuose etapą.
Žinoma, pačiam rūkančiajam taip pat vertėtų pasvarstyti apie žalingo įpročio atsikratymą. Jei visgi to padaryti nepavyksta, žalingą poveikį galima mažinti cigaretę iškeičiant į nedegias tabako alternatyvas. Jau yra įrodymų, kad jos išskiria mažesnius kiekius kenksmingų medžiagų, be to, nustatyta, kad bedūmės alternatyvos neturi neigiamos įtakos patalpų oro kokybei.