Įvykis perpildęs taurę
Jaunimo linijos savanoriai pasakoja, kad sužinojus apie artimojo savižudybę, pirmiausia ieškoma atsakymo į klausimą „kodėl?“. Tai labiausiai artimuosius kankinantis klausimas, tačiau vieno atsakymo į jį nėra. Aišku viena – visos prie savižudybės vedusios priežastys sukelia žmogui nebepakeliamą psichologinį skausmą.
„Įsivaizduokite žmogų, kuris pilnas neapykantos, baimės, įskaudintas, liūdnas, pasimetęs. Jo jausmai tiesiog nebetelpa, viduje viskas kunkuliuoja… Taip žmogus gyvena ilgą laiką, bando su tuo susitvarkyti, bet galiausiai jam ima atrodyti, jog niekas nuo jo nepriklauso, jis ima jaustis beviltiškai. Su daugeliu sunkumų bandančiam susidoroti žmogui savižudybė ima atrodyti vienintelė išeitis, o kartais užtenka vieno mažyčio įvykio, kuris perpildo taurę, ir žmogus nusižudo“, – sako pagalbos linijos atstovai.
Nors dažnai kalbant apie nusižudžiusįjį suicido priežastimi laikomas paskutinis skausmingas įvykis (neišlaikytas egzaminas, darbo netekimas, pyktis su antrąja puse), neteisinga teigti, jog žmogus nusižudė, nes jį paliko mergina, ar dėl to, kad jis neteko darbo. Vienos priežasties nebūna.
„Savižudybė yra procesas, iki jos einama pamažu, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, pasiekiama riba, kai žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia. Tuomet vienintelis dalykas, apie ką jis galvoja – kaip nebejausti, o vienintelis matomas būdas – savižudybė“, – pasakoja savanoriai.
Atsargiai! Paauglystė
Utenos visuomenės sveikatos biuro (VSB) psichologė Edita Vaišnoraitė sako, kad mintys apie suicidą sukasi ne tik jau sunkių išgyvenimų bagažą it akmenis tempiantiems suaugusiems, bet ir paaugliams. Paauglystė – ypač jautrus gyvenimo tarpsnis, su kuriuo susidoroti besiformuojanti asmenybė dar neturi įrankių.
„Paauglystė dažnai nuvertinama. Galvojame, kad tai nerūpestingas laikas, iš tikrųjų – itin sudėtingas, išgyvenimų ir sumaišties kupinas etapas. Paaugliai turi įvairiausių sunkumų santykiuose, ypač su tėvais, savęs supratimo“, – teigia psichologė. Vaikai patiria tiek pat sunkumų, kiek ir suaugę žmonės, o kartais net skausmingiau juos priima.
Tam mokyklose vedami 8 valandų kursai, padedantys atpažinti psichologinius sunkumus, aiškinantys, kaip juos įveikti ir kur ieškoti pagalbos. Taip pat mokoma atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir klausytis artimojo, kur kreiptis pagalbos.
VSB pagalba
„Žmonės dar vengia ieškoti pagalbos. VSB psichologo paslaugas galima gauti tik nuo praėjusių metų. Žmonės ateina depresinių būsenų, po netekčių, sunkių situacijų, kurios besikaupiančios gali sąlygoti suicidinį elgesį. Nemažai kreipiasi žmonių, turinčių priklausomybes. Buvo atvejų, kai teko pagalbą teikti tėvams, kurių vaikai užsiminė apie tokį ketinimą“, – sako E. Vaišnoraitė.
Biuro darbuotojai mokomi atpažinti atvejus, signalizuojančius apie suicidinius žmogaus ketinimus. Pagalba jam suteikiama kaip įmanoma greičiau.
„Kalbant telefonu iš žmogaus balso ir intonacijos gali suprasti, kad jis prislėgtas. Skambina žmonės, pasakojantys apie artimojo užsitęsusį liūdesį, nuogastavimus, kad jis neturi kam paskambinti, neturi, su kuo apie sunkumus pasikalbėti, jo niekas nesupranta, jam gyventi tapo sunku, jis nebesidomi darbu. Paaugliams suprastėja mokymosi rezultatai ir tai tęsiasi jau kurį laiką, Staigus elgesio pasikeitimas kelia nerimą“, – sako psichologė. Gali būti ir priešingų požymių: buvęs ramus žmogus tampa aktyvus, perdėtai džiaugsmingas, nuvertina reikšmingus gyvenimo dalykus. Svarbu matyti visą kontekstą ir sekti pokyčius.
Savižudybė yra procesas, todėl svarbu pastebėjus jos ženklus klausti ir kalbinti žmogų, ar jis turi tokių ketinimų. Užsitęsusi krizė sąlygoja suicidines mintis.
Mitai ir faktai apie savižudybę
Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jis iš tikrųjų nori mirti.
Faktas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi.
Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jam jau niekas negali padėti.
Faktas: Atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Mitas: Klausimas apie savižudybę gali žmogų paskatinti nusižudyti.
Faktas: Tiesus klausimas ir atviras pokalbis gali tik padėti.
Mitas: Žmonės, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo.
Faktas: Jeigu žmogus kalba apie savižudybę, rimtas ženklas, kad jis gali tai padaryti.
Mitas: Nusižudoma dažniausiai be įspėjimo.
Faktas: Dažniausiai žmonės praneša apie savo ketinimus nusižudyti.
Mitas: Gyvenime būna situacijų, kai savižudybė – vienintelė išeitis.
Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai.
„Lietuvos sveikata“ inf.