„Padidintas cholesterolio kiekis yra koreguojamas aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo bei progresavimo veiksnys, jo vertę turi žinoti kiekvienas, perkopęs 40 m. amžių. Siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio neigiamą įtaką aterosklerotinėms širdies ir kraujagyslių ligoms galioja taisyklė: kuo anksčiau pradedamas koreguoti padidintas cholesterolis ir kuo daugiau jis sumažinamas, tuo mažesnė aterosklerozės vystymosi rizika kyla“, – sako LŠA prezidentė.
Tyrimo duomenimis, 27,8 proc. Seimo narių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs saikingai – tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l, 22,2 proc. turi normalų cholesterolį – iki 5,20 mmol/l, o 5,6 proc. skundžiasi ženkliu jo padidėjimu, daugiau nei 6,24 mmol/l.
Įtampa ir fizinio krūvio stoka
Pasak S. Glaveckaitės, nerimą kelia tai, kad 19,4 proc. apklaustųjų patiria įtampą, jaučiasi išsekę iššūkių kupinoje darbinėje aplinkoje, 47,2 proc. norėtų sau skirti daugiau laiko, tačiau jo neranda. 50 proc. respondentų neranda laiko reguliariam fiziniam krūviui. „Stresas, fizinio aktyvumo stoka bei cholesterolio koncentracijos padidėjimas yra tie rizikos veiksniai, kurių korekcijai turi būti skiriamas didesnis dėmesys“, – akcentuoja ji.
36,1 proc. apklaustųjų 3 kartus per savaitę bent 20 minučių skiria ištvermę ugdančioms sporto šakoms, o 13,9 proc. nurodė nemėgstantys sporto ir fiziškai aktyvus būnantys tik kai būtina.
Apklausoje, palyginti su 2018 m. tyrimu, išlieka tos pačios teigiamos tendencijos: didžioji Seimo narių dalis (94,4 proc.) nerūko – šis rodiklis geresnis nei prieš 5 metus, kai nerūkė 90,2 proc. Alkoholį Seimo nariai vartoja saikingai – iki taurės vyno per dieną 52,8 proc., prieš 5 metus tokių buvo 52,5 proc. 75 proc. svoris yra normalus arba pora kilogramų didesnis nei turėtų būti, prieš 5 metus tokių buvo 75,6 proc. 25 proc. šiemet nurodė, kad jų svoris žymiai didesnis už tą, kuris turėtų būti. 25 proc. respondentų kasdien išgeria po taurę ir daugiau, o 22,2 proc. apskritai nevartoja alkoholio.
Žino savo rodiklius
Daugelio Seimo narių širdies susitraukimo dažnis bei kraujo spaudimas yra normalūs. 86,1 proc. respondentų sako, kad jų pulsas yra 60-80 dūžių per minutę ramybės būsenoje, 11,1 proc. – dažnesnis, 2,8 proc. – nepastovus.
44,4 proc. parlamentarų kraujospūdis yra normalus (viršutinis nuo 120 iki 139, apatinis 80-89), 22,2 proc. – padidintas (viršutinis 140 ir didesnis, apatinis 90 ir didesnis).
„Seimo nariai neblogai žino savo sveikatos rodiklius. Kraujospūdžio nežino vos 11,1 proc., tiek pat nežino cukraus kiekio kraujyje. Vadinasi, jie rūpinasi sveikata. Seimo nariai atspindi tą visuomenės dalį, kurios rodikliai yra geresni nei statistinis Lietuvos vidurkis“, – sakė S. Glaveckaitė.
80,6 proc. Seimo narių nurodė, kad jų cukraus kiekis yra normalus, o 8,3 proc. – kad padidintas.
Apklausoje dalyvavo beveik išimtinai asmenys virš 40 m. „40-60 m. amžiaus asmenims Lietuvoje taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, siekiant sumažinti mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Raginčiau visus žmones kreiptis į šeimos gydytoją dėl šios programos“, – sako LŠA prezidentė.
Rizikos veiksnių korekcija, ankstyva diagnostika bei gydymas turi teigiamos įtakos dideliam Lietuvos gyventojų mirtingumui nuo išeminės širdies ligos, kuris yra didžiausias ES ir viršija jos vidurkį net 4 kartus.
Apklausa atlikta gegužės 31 d. – birželio 7 d., joje dalyvavo 36 parlamentarai.
Pagal BNS inf.