Sekmadienį, vasario 9 dieną, minėjome tarptautinę odontologų dieną. Ta proga „Šilutės naujienų“ skaitytojus kviečiame nusikelti į pačias odontologijos Lietuvoje ištakas – beveik 100 metų atgal, ir pamatyti, kokiais aparatais dantis gydė tuomečiai odontologai. Tiesa, tuomet ir dar daugelį metų po to jie buvo vadinami stomatologais.
Kartu pateikiame ir šiandienos modernia įranga dirbančio šilutiškio, „Danės odontologijos klinikos“ Šilutės filialo vadovo Alvydo Vaičiūno komentarą, pamačius tą „įrangą“ su maišeliu prie jos prikabintų dantų…
Gręžiant iš burnos kilo dūmai
Daug įdomių istorinių muziejinių eksponatų yra Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Tačiau bene iš karto į akis čia krenta vyresnio amžiaus žmonėms nemažai nemalonių akimirkų sukėlęs gydymo prietaisas – dantų gręžimo aparatas.
„Iš savo vaikystės jį pamenu jau modernizuotą, patobulintą – gręžimo mašiną suko apačioje įtaisytas motoriukas, o ne gydytojo koja… O visa kita visiškai taip pat… Šioje vietoje dar galima būtų prisiminti ir iš burnos kylančius dūmus, kurie susidarė gydytojai valant (gręžiant) ir taisymui ruošiamą ir taip jau skaudantį dantį…“, – savais vaikystės prisiminimais dalijasi muziejininkas Saulius Sodonis.
Dantisto kėdė Žemaičių Naumiesčio muziejuje – medinė, o maišelyje ant jos pakabinti išrauti keli dantys… Kažin ar labai kas norėtų prie jų prisiliesti?..
Iš draugiškų kolegių muziejininkas gavo gretimo Rimžeidžių kaimo kilusio istoriko, socialinių reikalų daktaro Alberto Juškos solidų iliustruotą rankraštį. Jame jis be galo gyvai pasakoja savo vaikystės atsiminimus bei įspūdžius apie miestelį. Siūlome jo įspūdžius, pirmą kartą susidūrus su dantų gydytoja ir dantų taisymo aparatu.
„Pirmoji mano asmeninė pažintis su S. Lileikyte – Merkeliene įvyko prieš daugel metų, kai mamos buvau nuvarytas taisyti pradėjusį gesti (gal nuo saldainių valgymo?) pirmąjį savo dantį. Ėjau visai gerai nusiteikęs, nes nežinojau, kas yra tas dantų taisymas. Tačiau akimirksniu sužinojau, kai baltu chalatu apsidariusi dantistė mane pasisodino į tokią neįprastą kėdę. Pradėjo gręžti. Gal ir tas grąžtas buvo ne toks, kokius dabar mūsų stomatologai naudoja, be to, tą grąžtą gydytoja suko pati, viena koja. Kad nebūčiau pažodžiui suprastas, skubu paaiškinti: na, suko taip, kaip verpėja suka kalvaratą (vilnų verpimo ratelį, – aut. past.) ar puodžius savąjį prietaisą, žiesdamas puodynę. Suko ir gręžė…“.
Gąsdinti pacientų nenorėtų…
Modernioje „Danės“ odontologijos klinikoje dirbantis odontologas Alvydas Vaičiūnas ir jo asistentė Asta Ulevičienė, pamatę to istorinio aparato nuotrauką ilgai ją tyrinėjo. O galiausiai abu pripažino, kad tokios „įrangos“ gyvai matyti jiems neteko. A. Vaičiūnas sako, tik kažką panašaus, bet jau modernesnio, matęs dar pirmame kurse kažkuriame Kauno muziejuje. Kiek pamena, tas aparatas buvęs su dviem pedalais, ir juos minant trosas jį suko. Aparatas veikė kaip kojinė siuvimo mašina.
„Baisu būtų, jei dabar tektų imtis tokio aparato. O dar baisiau tikriausiai būtų pacientams, kai jie išgirstų to „akmens amžiaus“ įrenginio garsą“, – bandė įsivaizduoti medikas.
Jis sakė dabar gerai suprantantis vyresnio amžiaus pacientus, kurie vis dar yra kupini baimių, eidami pas odontologą. „Jei jie prisimena kažką panašaus, tai nieko keisto, kad ir bijo“, – sakė A. Vaičiūnas.
Galiausiai jis nutarė, kad pats „nenorėtų gąsdinti“ savo pacientų tokia įranga.
Daugiau apie odontologijos galimybes ir technologijas pasakoja Privati praktika UAB specialistai: https://privatipraktika.lt/