Staigūs svorio pokyčiai gali atsiliepti sveikatai

2020 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, daugumos lietuvių mityba yra nesubalansuota ir netinkama, o antsvorį ir nutukimą šalyje turi virš 50 proc. žmonių. Pagrindinis būdas to išvengti – mitybos įpročių pokyčiai ir dieta. Tačiau išgirdus apie tai vis dar dažnai atsigręžiama į ketogenines dietas ar protarpinį badavimą. Specialistai ragina gerai apgalvoti tokius pasirinkimus, mat jie tinka ne visiems.

Svarbu laikytis taisyklių

Prieš dešimtmetį itin daug susidomėjimo sulaukęs protarpinis badavimas ir ketogeninė mityba, pasak BENU vaistininkės, kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės, pastaruoju metu nebėra tokie populiarūs mitybos būdai.

Ketogeninė mityba buvo sukurta neurologinių sutrikimų turintiems ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, todėl taip valgyti sveikam žmogui nerekomenduojama. Laikantis tokios dietos suvartojama per mažai skaidulų, atsiranda nuovargis, vitaminų ir mineralų trūkumas, o ją nutraukus gali staigiai šoktelti svoris.

Su protarpiniu badavimu panašiai, dėl jo mokslininkai nuolat diskutuoja. Tačiau valgymo režimas, kai tam tikrą paros laiką nevalgoma ir vartojami tik kalorijų neturintys gėrimai, turi didžiulį privalumą – autofagiją. Dėl kalorijų deficito organizmas tarsi apsivalo, tokiu būdu sunaikindamas senas ląsteles ir netinkamus jų baltymus.

„Protarpinis badavimas naudingas, jei nesusitvarkoma su mityba ir dažnai persivalgoma, nes žmogus būna priverstas pagalvoti, kada ir ką valgys“ – sako specialistė.

Kartais protarpinio badavimo šalininkai stipriai viršija kalorijų kiekį per valgymo valandas, mat žino, kad vėliau reikės susilaikyti nuo maisto. Toks valgymo ritmas neneša jokios naudos.

Organizmo poreikiai

„Dieta yra vartojamo maisto visuma“, – sako ir vaistininkė Laura Mockutė. Anot jos, bet kokia mityba naudinga, kai iš jos žmogus pasisavina visas reikalingas medžiagas, o pagrindinis mitybos tikslas – su maistu gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų.

Agresyvios dietos, kurios stipriai riboja maisto kiekį arba susiaurina racioną, kelia stresą organizmui, o tai gali iššaukti sveikatos problemų. Dėl vitaminų trūkumo, išsekimo ir hormonų sutrikimų gali sumažėti širdies raumens masė, nukristi kraujo spaudimas, sutrikti skydliaukės veikla, imuninė sistema ima silpti.

L. Mockutė skatina atsisakyti organizmui nereikalingų medžiagų ir į mitybą įtraukti tik teisingus ir sveikus produktus, pakankamai vartoti skysčių.

LSMU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama – 1-2 porcijas. Moterys dažniau nei vyrai smaližiauja saldumynais, vyrai dažniau renkasi greitą maistą, pusfabrikačius ir užkandžius.

„Svarbiausia įsiklausyti į organizmo poreikius ir pajausti, kokie produktai suteikia energijos arba slopina. Tai padės palaikyti tinkamą hormonų funkcionavimą“, – sako vaistininkė.

Tinkama dieta turėtų tapti gyvenimo būdu, nes tik nuolatinis sveikos mitybos principų laikymasis atneš rezultatų.

Žvilgsnis į save

Dietų populiarumas nemažėja, bet drastiškų, sveikatai nepalankių dietų laikomasi rečiau. Vaistininkės pataria konsultacijai dėl mitybos kreiptis į tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, jie padės susidėlioti tinkamą mitybos planą ir pakeisti įpročius.

Žmogus nesuklys pasirinkdamas įvairesnę mitybą, kurioje vyrauja natūralūs ir vertingi produktai: daržovės, vaisiai, ankštiniai, riebi žuvis, liesa paukštiena, riešutai, kruopos. Nesvarbu, kokios dietos laikysitės, jų visų esmė – pasiekti kalorijų deficitą. Todėl visada reikia bandyti sveikiau maitintis ir mažinti porcijas, o ne griebtis maisto produktų ribojimų.

L. Mockutė pataria paklausti savęs, ar galėtumėte taip maitintis visą likusį gyvenimą ir ar iš valgomo maisto gaunate visas reikiamas maisto medžiagas bei mikroelementus. Atsakymas į klausimą yra ne kas kita, o jūsų požiūris į dietą.

Pagal BNS inf.