Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuvoje reikšmingai išaugo sukčiavimo apimtys. Užfiksuoti 7 768 sukčiavimo atvejai, palyginti su 2024 m. – 7095, o gyventojų ir įmonių realūs nuostoliai siekė apie 10,6 mln. eurų, kai 2024 m. – 8,6 mln. eurų. Tarp populiariausių sukčiavimo būdų – suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas.
Suklastotų el. laiškų siuntimas – itin dažna taktika siekiant apgauti įmones. Sukčiai išnaudoja neapsaugotas el. pašto paskyras, pasisavina slaptažodžius ar net klientų duomenis. Pavyzdžiui, bando įsilaužti į įmonių kompiuterines sistemas arba įsiterpia į komunikaciją tarp skirtingų įmonių darbuotojų, kurie tarpusavyje derina sandorį, o atėjus laikui atlikti mokėjimą, pateikia savo rekvizitus. Sukčiai puikiai išmano psichologiją, todėl, kai atakuoja konkretų žmogų, jį skubina, bando sukelti baimę, naudojasi pagarbos autoritetui principu, pavyzdžiui, apsimesdami įmonės vadovais ir ragindami buhalterijos darbuotojus skubiai atlikti pavedimą.
BNS inf.