Psichikos ir fizinė sveikata susijusios
Tyrimas parodė, kad laimingus romantinius santykius palaikę 50-mečiai, sulaukę 80-ies buvo fiziškai bei emociškai sveikiausi. Skirtingų socialinių klasių žmonėms artimas ryšys turi daugiau įtakos laimei, nei aukštas intelekto koeficientas, geri genai ar santaupos.
„Laimingai vedusių 80-mečių nuotaikos per intensyvesnio skausmo dienas svyruoja mažiau, o saugesnį prisirišimą prie vyrų turinčios moterys rečiau kenčia nuo depresijos, atminties sutrikimų, yra laimingesnės. Laimingi santykiai tokie, kuriuose vyrauja pasitikėjimas savo partneriu“, – įvardija J. Fugalis.
Kalbėdami apie sveikatą, neturėtume atskirti fizinio kūno ir emocijų, abi dalys vienodai reikšmingos. Vienišumas – stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.
Mes, žmonės, geriausiai jaučiamės kitų draugijoje. Užplūdus vienišumo jausmui, organizmas patiria stresą, kuris persiduoda ir į smegenų-antinksčių ašį. Iš šios išsiskiria streso hormonai, kurie sekina visą organizmą. Ilgai trunkantis stresas išbalansuoja hormoninį foną, imame jausti nuovargį, paaštrėja gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas. Stresas veikia imuninę sistemą, plaukų, odos, nagų kokybę, mąstymą, fizinį pajėgumą.
Nors vis daugiau žmonių keliasi į didmiesčius, ten vyraujantis spartus gyvenimo tempas, mažesnis bendruomeniškumo pojūtis prisideda prie prastesnės emocinės sveikatos.
Skaudi vienatvė
„Sidabrinės linijos“ bendraįkūrėja Kristina Čiuželienė sako, kad senjorai susiduria ne tik su fizinio sveikatingumo iššūkiais, bet ir padidėjusiais nerimo, vienišumo jausmais dėl artimųjų netekčių, šaltų santykių su vaikais.
„Lietuvoje visuomenė sensta bene sparčiausiai Europoje, iki 2050 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis, dažnai lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Lietuvoje kone pusė 65 m. ir vyresnių žmonių gyvena vienatvėje. Tai skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą, demencijos vystymąsi. Vienišumas susijęs su pablogėjusia sveikata, aukštu streso hormono kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vyresnių žmonių savižudybių statistika toliau auga“, – sako K. Čiuželienė.
Jei asmuo jaučiasi vienišas, nesuprastas, o bendrystė netenkina, reikėtų ieškoti sprendimo, galbūt kreiptis į psichoterapeutą. Svarbu išmokti kurti nuoširdų ryšį, gebėti būti pažeidžiamu.
„Kai žmogus nemoka būti pažeidžiamu prieš artimuosius, jis laikosi atstumo ir vienišumo jausmas didėja. Ne visiems reikalinga psichoterapija, tačiau jei žmogus jaučia nepasitenkinimą ne vieną mėnesį, reikėtų ieškoti pagalbos. Vienišumo jausmas yra žmogiškas, ir jei nėra jį lydinčių fizinių simptomų, tai – ne liga“, – sako ekspertas.
BNS inf.