Tik­ro­jo ni­ko­ti­no vei­do pa­ieš­kų link

Prieš­ta­rin­ga­sis ni­ko­ti­nas

Kon­sul­ta­ci­jų įmo­nės „The Coun­ter­fac­tu­al“ va­do­vas Cli­ve Ba­tes pa­ste­bi vy­rau­jan­čius du kar­di­na­liai skir­tin­gus žvilgs­nius į ni­ko­ti­ną. Vie­ni svars­to, jog tam tik­rais at­ve­jais ni­ko­ti­nas ga­li su­ma­žin­ti stre­są, ne­ri­mą, ge­rin­ti dė­me­sin­gu­mą ir net pa­dė­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems su­dė­tin­go­mis li­go­mis. Prie­šin­ga po­zi­ci­ja daž­niau­siai skam­ba kon­ven­ci­nė­se ta­ba­ko kon­tro­lės kon­fe­ren­ci­jo­se. Ša­li­nin­kai pa­brė­žia, jog ni­ko­ti­nas – rim­tą pri­klau­so­my­bę su­ke­lian­ti me­džia­ga, o įvai­rūs ga­li­mi ni­ko­ti­no tai­ky­mo pri­va­lu­mai esą tik iliu­zi­ja.

Pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rė­ja ir tre­čia­sis po­žiū­ris. Į ni­ko­ti­ną siū­lo­ma žvelg­ti pa­na­šiai kaip į ko­fei­ną. Ša­li­nin­kai pri­me­na, kad žmo­nės pa­tys ga­li pa­si­rink­ti ką var­to­ti ir kaip elg­tis.

Štai pri­klau­so­my­bių li­gų spe­cia­lis­tas Gar­rett McGovern svars­to, jog vy­rau­jan­tis nei­gia­mas po­žiū­ris tar­si įka­li­no ni­ko­ti­no per­spek­ty­vas. „Iš­leis­ki­me ni­ko­ti­ną iš ka­lė­ji­mo ir pa­žiū­rė­ki­me, ko­kią nau­dą jis ga­li su­teik­ti, nes tai – vi­siš­kai ne­įti­kė­ti­nas da­ly­kas. Ir Cli­ve (mo­de­ra­to­rius Cli­ve Ba­tes – red. past.) vi­siš­kai tei­sus. Mes ne­de­mo­ni­zuo­ja­me ko­fei­no, ta­čiau de­mo­ni­zuo­ja­me ni­ko­ti­ną. Prieš dau­gy­bę me­tų žiū­rė­da­vo­me fil­mu­kus apie ni­ko­ti­ną. Nai­viai gal­vo­da­vau, kad jis bu­vo vi­sų pro­ble­mų prie­žas­tis. Vi­sa ki­ta bu­vo ne­svar­bu“, – sa­kė ta­ba­ko ža­los ma­ži­ni­mo ša­li­nin­kas.

Sme­ge­nų funk­ci­jas ty­ri­nė­jan­tis pro­fe­so­rius dr. Paul Ne­whou­se pa­ste­bi, kad ni­ko­ti­nas vei­kia sme­ge­nų re­cep­to­rius, bet te­ra­peu­ti­nės jo per­spek­ty­vos ke­lia daug ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. Vis­gi jis ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad da­liai pa­cien­tų ni­ko­ti­nas ga­li pa­si­tar­nau­ti. Šiuo me­tu tarp eks­per­tų daug dis­ku­tuo­ja­ma apie ni­ko­ti­ną.

„Įta­riu, jog dau­gy­bė žmo­nių nie­ka­da ne­no­rės ar­ba jiems ne­rei­kės var­to­ti ni­ko­ti­no. Ta­čiau da­liai žmo­nių tai ga­li bū­ti nau­din­ga. Tai ga­li bū­ti svar­bu jų kog­ni­ty­vi­niams ge­bė­ji­mams, nuo­tai­kai ir ne­ri­mui re­gu­liuo­ti“, – apie ni­ko­ti­no tai­ky­mo per­spek­ty­vas svars­to sme­ge­nų funk­ci­jas ty­ri­nė­jan­tis dr. P. Ne­whou­se.

Iš­veng­ti ta­ba­ko de­gi­mo

Di­džiau­sia ni­ko­ti­no kon­cen­tra­ci­ja yra ta­ba­ko la­puo­se, ta­čiau jo ran­da­ma ir ki­tur. Ni­ko­ti­nas vei­kia sme­ge­nų neu­ro­me­dia­to­rius, ku­rie yra su­si­ję su ma­lo­nu­mo po­jū­čiu. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas al­ka­loi­das ke­lia rim­ta pri­klau­so­my­bę, ta­čiau ieš­ko­ma ir ki­tų ni­ko­ti­no pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bių, dis­ku­tuo­ja­ma apie ni­ko­ti­no bei rū­ky­mo ke­lia­mos ža­los svei­ka­tai at­sky­ri­mą.

Gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas dr. P. Har­per tei­gia, kad nors rū­ky­mas ne vie­ną įsu­ka į pri­klau­so­my­bės gniauž­tus, šių žmo­nių svei­ka­tą ža­lo­ja vi­sai ki­tos nuo­din­gos me­džia­gos. Šis pa­brė­žia, kad žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, ta­čiau mirš­ta dėl kenks­min­gų me­džia­gų, ku­rios iš­si­ski­ria ta­ba­ko de­gi­mo me­tu.
P.Har­per pa­ste­bi, kad kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­niai kai­ti­na ta­ba­ką že­mes­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je. To­dėl ta­ba­kas ne­de­ga ir ne­iš­ski­ria to­kios gau­sy­bės svei­ka­tai kenks­min­gų me­džia­gų, bet var­to­to­jas pa­si­sa­vi­na rei­kia­mą ni­ko­ti­no do­zę.

Gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas Da­vid Kha­y­at pa­brė­žia, kad ta­ba­ko de­gi­mo me­tu iš­ski­rian­čios nuo­din­gos me­džia­gos – vie­nas veiks­nių, su­ke­lian­čių mir­ti­nas li­gas. Spe­cia­lis­tas ne­tie­sio­giai ant­ri­na ko­le­gai, tar­da­mas, kad pats ni­ko­ti­nas nė­ra on­ko­lo­gi­nių li­gų prie­žas­tis. „Ni­ko­ti­nas ne­su­ke­lia vė­žio. Net me­di­kai iš­ra­šo pa­kai­ti­nę ni­ko­ti­no te­ra­pi­ją, ku­ri pa­de­da nu­trauk­ti rū­ky­mą. Vė­žį su­ke­lia kan­ce­ro­ge­nai, esan­tys de­gių ci­ga­re­čių dū­muo­se. Yra do­zės ir at­sa­ko san­ty­kis – kuo di­des­nis są­ly­tis su kan­ce­ro­ge­nais, tuo di­des­nė vė­žio at­si­ra­di­mo ri­zi­ka“, – sa­ko dr. D. Kha­y­at. Spe­cia­lis­tas svars­to, jog rū­kan­tys as­me­nys, ku­riems ne­pa­vyks­ta įveik­ti ža­lin­go įpro­čio, ni­ko­ti­ną ga­lė­tų pa­si­sa­vin­ti ma­žiau ža­lin­gais bū­dais.

Šis taip pat pri­me­na, kad rū­kan­tiems as­me­nims iš­si­vys­to ne tik fi­zio­lo­gi­nė, bet ir psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­so­my­bė. „Taip pat yra va­di­na­ma­sis rū­ky­mo ri­tu­a­las. Rū­kan­tys as­me­nys už­si­de­ga ci­ga­re­tę, įsi­de­da ją tarp lū­pų, įtrau­kia, iš­pu­čia dū­mus ir taip to­liau. Kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko pro­duk­tai su­tei­kia to­kį pa­tį ri­tu­a­lą kaip de­gių ci­ga­re­čių pro­duk­tai. To­dėl ypač Ja­po­ni­jo­je pa­ste­bi­me di­de­lį kai­ti­na­mo­jo pro­duk­tų po­pu­lia­rė­ji­mą tarp bu­vu­sių rū­ka­lių“, – įžval­go­mis da­li­na­si gy­dy­to­jas on­ko­lo­gas.

Pats ni­ko­ti­nas tu­ri dau­giau pri­tai­ky­mo bū­dų. Štai iš­si­va­duo­ti iš rū­ky­mo pri­klau­so­my­bės gniauž­tų ga­li sėk­min­gai pa­gel­bė­ti pa­kai­ti­nė ni­ko­ti­no te­ra­pi­ja. Ši pa­de­da su­ma­žin­ti dėl rū­ky­mo nu­trau­ki­mo at­si­ra­du­sius ne­ma­lo­nius po­jū­čius, mal­ši­na no­rą už­si­rū­ky­ti. No­rin­tys at­si­svei­kin­ti su įpras­tų ci­ga­re­čių pa­ke­liu kliau­na­si ni­ko­ti­no gu­ma, pleist­rais, purš­kik­liais.

Mes­ti dėl ki­tų

Vie­ną ga­li­mų ni­ko­ti­no tai­ky­mo per­spek­ty­vų at­sklei­džia ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­ja Ca­ro­ly­ne Be­au­mont. Ji iš­ra­šo ni­ko­ti­no re­cep­tus įpras­tų ci­ga­re­čių var­to­to­jams, no­rin­tiems per­ei­ti prie elek­tro­ni­nių. Da­lis rū­ka­lių sėk­min­gai at­si­svei­ki­na su įpras­tų ci­ga­re­čių pa­ke­liu, pa­si­rink­da­mi „vei­pin­ti“ ma­žiau ža­lin­gus ga­mi­nius. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, jog dau­giau kaip pu­sė jos klien­tų – ket­vir­tos šeš­tos de­šim­ties vy­rai. Jai ta­po įdo­mu su­pras­ti, ko­dėl.

„Da­lis jų sa­ko no­rin­tys at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo, nes ku­ria šei­mą, ki­tus spau­džia žmo­na ar mer­gi­na. Dar ki­ti vy­rai tai da­ro, kad ga­lė­tų bė­gio­ti su vai­kais. Kai ku­rie bū­tent to­kio am­žiaus vy­rai pa­ste­bi be­pa­si­reiš­kian­čią rū­ky­mo ža­lą svei­ka­tai, tad su­vo­kia, kad lai­kas per­ei­ti (prie ma­žiau ža­lin­gų ta­ba­ko ga­mi­nių – red.past). Ir ga­liau­siai da­lis vy­rų sa­ko, jog iš­si­sky­rė, pra­de­da nau­jus san­ty­kius, to­dėl ima ypač rū­pin­tis svei­ka­ta“, – pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi da­li­ja­si eks­per­tė.

Ji įvar­di­na pa­grin­di­nes prie­žas­tis, ko­dėl jos klien­tai pra­dė­jo rū­ky­ti. Da­lis jų pa­ty­rė rū­kan­čių ap­lin­ki­nių spau­di­mą, ki­ti už­au­go na­muo­se su rū­kan­čiais ar­ti­mai­siais. Rū­ka­liams taip pat ne­bu­vo sve­ti­mos stre­so mal­ši­ni­mo prie­mo­nių pa­ieš­kos. Įdo­mu, kad dau­giau kaip pu­sė rū­kan­čių­jų tę­sė šį ža­lin­gą įpro­tį dėl pa­ti­ria­mos emo­ci­nės įtam­pos. Pa­na­šu, kad ap­lin­ki­niai rū­ka­liai ne­pa­dė­jo ženg­ti svei­kes­nio gy­ve­ni­mo link.

„Pu­sė ap­klaus­tų­jų pa­žy­mė­jo, kad bu­vi­mas kar­tu su ki­tais rū­kan­čiais yra aks­ti­nas jiems to­liau rū­ky­ti. Tai ypač ak­tu­a­lu žmo­nėms, dir­ban­tiems in­dust­ri­jo­se, ku­rio­se dau­ge­lis dar­buo­to­jų rū­ko. Pa­vyz­džiui, sta­ty­bų, sve­tin­gu­mo pra­mo­nės, ka­zi­no dar­buo­to­jai. Jie ne­ga­li im­ti ir mes­ti dar­bo, to­dėl pa­si­lie­ka tarp rū­kan­čių­jų“, – pa­sa­ko­ja ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­ja Ca­ro­ly­ne Be­au­mont. Pas­ta­ro­ji pa­ste­bi, kad reikš­min­ga da­lis (80 proc.) bu­vu­sių rū­ka­lių pri­pa­ži­no, jog šie to­liau „vei­pi­na“, mat ki­taip vėl grieb­tų­si ci­ga­re­čių pa­ke­lio. Ir net penk­ta­da­lis res­pon­den­tų pa­žy­mė­jo, kad grįž­tų prie juo­do­jo­je rin­ko­je par­duo­da­mų įpras­ti­nių ci­ga­re­čių.

Tik­ro­jo ni­ko­ti­no vei­do pa­ieš­kos iš­ties vin­giuo­tos. Ni­ko­ti­nas ne vie­ną įve­lia į rim­tos pri­klau­so­my­bės gniauž­tus, ta­čiau moks­li­nin­kai pa­ste­bi, kad šis al­ka­loi­das nė­ra pa­grin­di­nė su rū­ky­mu su­si­ju­sių li­gų prie­žas­tis. Eks­per­tai svars­to pla­tes­nes ni­ko­ti­no pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes.

lsveikata.lt