„Sportas – geras vaistas, bet tik jei sportuoji savo malonumui, nesiekdamas aukštų rezultatų ir nesistengdamas sau užsikrauti žvėriškų krūvių.
Sportas rezultatui – su sveikata nesuderinamas dalykas. Tai žino visas pasaulis. Bet mano gyvenime sportas yra kasdien nuo 8 valandos ryto iki 20.30 valandos vakaro“, – tokie, iš pirmo žvilgsnio netikėtas pareiškimas ir vienas kitam prieštaraujantys teiginiai pribloškia, kai žinai, kad kalbiesi su rajone gerai žinoma sportininke, kūno kultūros mokytoja, įvairių vaikų ir moterų sporto būrelių vadove, grupinių užsiėmimų trenere sporto klube „Atėnai“, įvairių varžybų dalyve, ilgamete jau visą Žemaitiją apėmusios kasmetinės aerobikos fiestos „Pavasario žiedai“ organizatore Snaige SVIPAITE.
Mokytojos užrašų knygelę pamatę jos mokiniai juokauja, kad jos – kaip ir Prezidentės – diena suskirstyta net minučių tikslumu nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Bet ji tikina, kad tokia griežta dienotvarkė jos nevargina: ji taip mėgstanti savo darbą, jog atėjusi į jį pailsinti, „pasikraunanti kaip baterija“, tad nei nuovargio, nei blogos nuotaikos iš karto nebelieka, blogos mintys (jei tokių buvo) pabėgančios per 5 minutes.
Fiesta dovanojo sveikatos ir nuotaikos dozę
Prieš savaitę per Pamarį vėl nuvilnijusi fiesta šiemet buvo jau aštuntoji. Ji ir vėl sutraukė virš 120 dalyvių – aerobikos mėgėjų iš mūsų ir aplinkinių rajonų, o puikią nuotaiką ir gerą sveikatos dozę dovanojo ne tik dalyviams, bet ir tuos „Pavasario žiedus“ jau pamėgusiems Šilutės žiūrovams.
Šventės organizatorei kelios savaitės iki jos buvo „juodas“ laikas, bet ji, kaip visada, suspėjo. Už tai irgi sako esanti dėkinga sportui: tai jis išmokė disciplinos, atsakomybės, tiksliai susiplanuoti laiką. Tad šiandien net didžiausios įtampos dienomis streso ji nepatiria.
2004-aisiais pirmąją fiestą S.Svipaitė surengė Laučių pagrindinėje mokykloje, kur tuomet ir dirbo. Kas tapo stimulu tokiam naujam renginiui, ji jau ir pati nebepasakytų. Tiesiog dirbo su aerobikos būreliu ir sumąstė padaryti didesnį renginį.
Į pirmąją fiestą suvažiavo komandos ne tik iš mūsų rajono mokyklų, bet ir iš Dituvos bei Priekulės, o dalyvių skaičius buvo artimas šimtui.
Kitos fiestos jau pritraukė ir Šilalės rajono sportininkus, daugėjo ir dalyvių. Didžiausias būrys, anot Snaigės, susirinko į penktąją fiestą – apie 200, o vėliau dalyvių vėl šiek tiek sumažėjo.
Šiemet Šilutė sulaukė 11-os komandų iš mūsų ir Klaipėdos rajonų. Net 3 komandos atvyko iš Vilkyčių, dvi – iš Kintų, dalyvavo degutiškiai, rusniškiai, žinoma – ir pačios Snaigės mokomos Traksėdžių merginos.
„Atvyko ne visi, kuriuos kvietėme: vieniems dėl krizės pinigų pritrūko, kiti atsiprašė dėl kitokių renginių gausos“, – sako mokytoja.
Dvi valandas spalvingoje scenoje vienas kolektyvas keitė kitą. Sportiškiausia komanda pripažinta 2-oji Vilkyčių pagrindinės mokyklos grupė (vadovė Dalia Genčiuvienė), išradingiausiomis – Degučių atstovės, vadovaujamos Ritos Skiudulienės, artistiškiausiomis – Agluonėnų merginos (vadovė – Viktorija Joniškaitytė), elegantiškiausia – Rusnės komanda (vadovė Judita Jakienė), linksmiausia komanda atvyko iš Kintų, o jai vadovavo Asta Gužauskienė, moderniausiomis pripažintos Dituvos merginos (vad. Dalia Genčiuvienė), darniausios komandos titulą pelnė Agluonėnų atstovės (vad. Viktorija Joniškaitytė.
Žiūrovų simpatijas pelnė Vilkyčių pagrindinės mokyklos 1 komandos merginos, kurias moko D.Genčiuvienė.
Tądien išdalintos ir trys įspūdingos taurės. Šilutės seniūno įsteigtą taurę išsivežė vilkytiškės, Šilutės sporto mokyklos taurę pelnė Kintų komanda, o Šilutės sporto ir sveikatingumo centro „Atėnai“ taurė teko Traksėdžių pagrindinės mokyklos komandai, vadovaujamai S.Svipaitės.
Trys laisvos dienos būtų per daug
„Namo grįžtu kaip į viešbutį – tik nusiprausti, persirengti ir pamiegoti“, – atvirai sako Snaigė, kai išklausę visų jos vadovaujamų būrelių ir treniruočių pavadinimus, pasidomime, kada ji būna laisva: „kartais – šeštadienį ar sekmadienį, jei nevyksta jokios varžybos ar nėra treniruočių“, – atsako mokytoja.
Lyg tiek sporto dar būtų negana, sekmadieniais Snaigė dar repetuoja su Vilkyčių šokių kolektyvo „Veiviržas“ šokėjais.
Iš kur ta begalinė meilė sportui ir judėjimui? Kur buvo jos pradžia? Snaigė mano, jog pirmiausia ačiū turėtų ištarti pirmajam savo lengvosios atletikos treneriui Mariui Jazbučiui. Tai jis ją, vos 12-os tesulaukusią paėmė savo globon, jis įdiegė judėjimo būtinumo pradžiamokslį ir poreikį.
Kad sportuoti reikia tik savo malonumui ir kad tai stiprina sveikatą, Snaigė tuoj pat iliustruoja asmeniniu pavyzdžiu. Pasakoja iki tų 12-os metų spėjusi persirgti ko gero visomis medicinai žinomomis ligomis. Bet visos tos ligos baigėsi pradėjus sportuoti. Dabar ji jau ir nebeatmena, kada negalavo paskutinį kartą – sako, kad gal prieš kokius 8 metus, kada ir Lietuvą palietė didžioji gripo epidemija – tik tas gripas ir buvo trumpam paguldęs.
Prieš porą savaičių teniso treniruotės metu mokytoja susilaužė rankos pirštą. Nuvykusi poliklinikon iš gydytojo traumatologo Rimvydo Valeikos sako išgirdusi lyg ir paguodą, esą dabar jau galėsianti pailsėti kokias šešias savaites. Kur ten – medikui ji atsakė poilsiui neturinti laiko, o tos pačios dienos vakare jau dirbo su treniruojamais vaikais.
Ką ji darytų, jei netikėtai išpultų dvi – trys laisvos dienos? To Snaigė nežino, bet tiksliai žino, kad tiek laisvo laiko jai jau būtų per daug…
Merginos įsivaizduoja esančios per storos
Be abejo, gyvendama tokį judrų gyvenimą, antsvorio problemų moteris neturėjo niekada. Nors sako valganti ypač daug, be to ir dažnai – 5 kartus per dieną. Štai kartą mokyklos valgykloje užsisakiusi dvi porcijas iš „Šyšos“ valgyklos atvežtų cepelinų ji sukėlė didžiulį savo mokinių susidomėjimą. Negi mokytoja tiek įveiks? – svarstė merginos ir kantriai stebėjo, kol ji pietavo.
Mokytoja įveikė ir sako, kad tai buvo visai normali jos pietų porcija.
Tačiau tokių porcijų ji tikrai nerekomenduoja toms savo moksleivėms, kurios ateina pasitarti dėl antsvorio. Tiesa, teisybės dėlei čia pat tikslina, jog toli gražu ne visos jos to antsvorio turi. Dažniausiai – kaip tik priešingai – turi vos maža dalis. „Dauguma mūsų mergaičių – tikrai gražios ir dailios, jos tik įsivaizduoja, kad turėtų būti daug lieknesnės“, – sako Snaigė.
Pastebėti, kad kuri mergina jau suka galvą dėl savo linijų – nesunku. Kad ir valgykloje pietų metu, žiūrėk ir pamato kurią jau vien tik apelsiną valgančią. Tuomet mokytojai jau viskas būna aišku ir su tokia moksleive ji bando kalbėtis.
Išgyvenančioms dėl svorio stengiasi pakeisti mąstymą
Pirmiausia, ką ji pataria toms moksleivėms – jokių dietų. Dietos, anot Snaigės, baisus dalykas ir pasiryžusi jų laikytis moteris ar mergina pirmiausia turi savęs paklausti, ar galės tai daryti visą likusį gyvenimą. Jei atsakymas yra „ne“, verčiau nė nepradėti.
Antras kūno kultūros mokytojos patarimas būna pasisverti ir pasiskaičiuoti savo kūno masės indeksą. O suskaičiavus, žiūrėk, ir paiškėja, kad mergina ne tik ne per stora, bet dar ir pernelyg mažai sveria.
„Dar labai svarbu valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis, nes kai organizmas maisto gauna dažnai, jis visą jį ir sudegina, o kai gauna retai – pradeda kaupti atsargas „badmečiui“, – primena Snaigė.
Bando ji keisti ir moksleivių mąstyseną, jos pačios žodžiais tariant, – tai, kas yra galvose. Pritaikiusi laisvą valandėlę vis primena, kad nereikia aklai tikėti ant žurnalų viršelių besipuikuojančiomis dailių moterų nuotraukomis, nes visos jos – padailintos visagale nuotraukų redagavimo programa.
Dar ji pataria nenaudoti jokių liekninančiųjų tablečių – visam pasauliui jau žinomas jų žalojantis poveikis. Šį savo patarimą mokytoja dažnai iliustruoja jau mirusios klasės draugės pavyzdžiu: tokias tabletes vartojusi mergina anksti buvo pakirsta žarnyno vėžio ir medikai pripažino, jog ligą sukėlė būtent besaikis liekninančiųjų tablečių vartojimas.
Kiekvienai merginai, manančiai, kad ji pernelyg stora, mokytoja, žinoma, pataria ir pasportuoti ir labai džiaugiasi, kai jos pradeda lankyti treniruotes.
Taigi, dažniausiai mokytojai pavyksta prisibelsti iki merginų mąstymo, nors ji neneigia, kad visų mąstymo juk nepakeisi.
Ir pati Snaigė, ir Traksėdžiuose gyvenančios moterys džiaugiasi jau daugiau nei metus veikiančia moterų aerobikos grupe. Ją lankančios traksėdiškės jau mato pirmuosius reguliaraus mankštinimosi rezultatus: sutvirtėjo jų kūnai, pagerėjo sveikata.