Tūkstantinės baudos brakonieriams – nė motais

brakonieriuIki 700 litų bauda, dar keliasdešimt, keli šimtai ar net tūkstančiai litų papildomai priskaičuoti už žalą gamtai, įvertinant kiekvieną pagautą žuvį. Tai – kartais net kelis tūkstančius litų pasiekiančios išlaidos vietoje pelno – tokia brakonierių kasdienybė.

Bet vyrai vis tiek rizikuoja, važiuoja į Pamarį iš visos Lietuvos ir tamsiu paros metu merkia tinklus į vandenį.

Beveik kasdien – po reidą. Taip galima apibūdinti gyvosios gamtos apsaugos inspektorių kasdienybę, apie kurią pasakoja Šilutės rajono gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas SUDEIKIS.

Baudų vidurkis tik auga

Kasmet svarbiausius visų metų darbus nusistatantys Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriai pernai didžiausią dėmesį skyrė šiurkščių pažeidimų, daromų verslinėje žvejyboje ir mėgėjiškoje žūklėje, išaiškinamumui didinti. Kartu neužmiršta ir mėgėjiškos žūklės bei specialiosios žvejybos kontrolės, įžuvinimo, medžioklės, prekybos laukiniais gyvūnais ar jų dalimis kontrolės. Tik pastarosios darbo kryptys gamtosaugininkų darbe užima kur kas kuklesnę vietą.

Iš viso per 2011-uosius metus Šilutės gamtosaugininkai nustatė 350 pažeidimų. 34 proc. iš jų, t.y. 118 pažeidimų, – šiurkštūs, įvykdyti būtent toje prioritetinėje verslinės žvejybos ir mėgėjiškos žūklės srityje.

Pažeidėjams skirtų baudų suma viršija 56 230 litų, dar daugiau nei 60 300 litų jiems priskaičiuota gamtai padarytos žalos, kurią taip pat teks atlyginti. Vidutiniškai vienam brakonieriui skirtos baudos dydis siekia 181 litą.

S.Sudeikis pastebi, kad nuo 2009-ųjų metų baudų vidurkis tik augo – tuomet jis buvo 120 litų.

Už vieną žuvį – 200 litų

Didžiausiais įkainiais žala žuvų ištekliams skaičiuojama už pagautą eršketinę žuvį, šamą, šlakį ar bet kurią į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą žuvį – 202,60 lito. Lygiai pusę tos sumos teks atskaičiuoti tam, kuris neleistinu būdu, neleistinu laiku ir neleistinoje vietoje sužvejos karšį, lydeką, margąjį upėtakį, salatį, syką, sterką, ungurį, ūsorių ar vėgėlę. Neleistinai pagautas kiekvienas baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, peledė, perpelė, plačiakaktis, šapalas, vaivorykštinis upėtakis ar žiobris brakonieriui atsieina papildomus 40,52 lito, o bet kuri dar smulkesnė žuvelė – 10,13 lito.

Maksimali bauda, kurią aplinkosaugininkai gali skirti už šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus, yra 700 litų, o vidutinė siekia 445 litus. Maksimalios baudos skiriamos  tiems „etatiniams“ brakonieriams, kurių veiklą galima vertinti kaip daromą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Brakonieriai žvejoja tamsoje

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas dirba kartu su dar 6 inspektoriais bei dviem specialistais. Pernai šie vyrai, pasiskirstę į 3 grupes, iš viso surengė 334 reidus, taigi gaudyti brakonierių vyko kone kasdien.

Daugiausiai reidų organizuota balandžio – gegužės mėnesiais, kai neršia karšiai ir sterkai. 28 reidai organizuoti kartu su Valstybės sienos apsaugos ir Policijos pareigūnais. Su šiomis tarnybomis aplinkosaugininkai bendradarbiauja nuolat. Bendrųjų reidų metu nustatyti 58 pažeidimai, konfiskuotas 131 nelegalus žvejybos įrankis.

Pernai, kaip ir kasmet, konfiskuota nemažai nelegalių žvejybos įrankių: 152 nelegalūs tinklai, apie 500 visokių kitokių „išradimų“: lydekinių šakotinių, tinklinių samčių, plieninių kilpų, venterių ir spąstų žvėrims.

„Brakonierius meta tinklą tada, kai niekas nemato“, – seną tiesą dar kartą konstatuoja S.Sudeikis. Jis suskaičiavo, kad ir pernai 88 proc. visų šiurkščių pažeidimų užfiksuota savaitgaliais, poilsio metu ir naktimis.

Vėgėlių plūdo visa Lietuva

Visi šie skaičiukai brakonierių nebaugina nė per nago juodymą. Štai balandį ir gegužę neršto metu sulaikyti brakonieriai turėjo ir 100, ir 200, ir dar daugiau kilogramų žuvies. Kai kuriems iš jų skirtos baudos siekė ir 2000, ir net 5000 litų.

Net trys dešimtys mėgėjų nelegaliu būdu papildyti savo piniginę sulaikyta tik per vieną naktį gruodžio mėnesio pabaigoje, kai pažvejoti Nemune vėgėlių plūstelėjo tautiečiai iš visos Lietuvos. Tuo metu Nemune ties Pagėgių savivaldybe surengtas ne vienas reidas. Brakonierių čia sulaikyta iš Tauragės, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir kitur. Visi jie gerai žino, kad vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos, tačiau vis tiek šių žuvų bandė pasigauti neleistinu užkabinamuoju būdu. Vien tik gamtai padarytos žalos tuomet kai kuriems iš jų priskaičiuota iki 6000 litų.

Po to, kai apie šias priemones ir jų rezultatus gamtosaugininkai informavo savo tinklapyje, važiavimas iš visų šalies kampelių atslūgo.
brakonieriu 2
Tiesa, ne visi pažeidėjai sutinka su inspektorių nuobaudomis. Yra ir tokių, kurie bando teismuose aiškinti kitokią – savo tiesą. Bet bylinėjimasis beveik be išimčių baigiasi, anot S.Sudeikio, taip, kaip ir turi baigtis, nes inspektoriai būna surinkę visus reikalingus įkalčius ir apklausę liudytojus.

Vieni badauja, kiti verslauja

Ar tikrai ta nelegaliai pagauta žuvelė taip praturtina mūsų tautiečių stalą ir padeda išgyventi, kad ryžtamasi tokiai rizikai? O gal tai tik paprasčiausias adrenalino vaikymasis? – klausiame S.Sudeikio.

Viršininkas sako, jog kiek brakonierių, tiek ir skirtingų situacijų. Vieniems kiekviena pasigauta žuvis išties padeda išmaitinti šeimą, kiti rizikuoja tik norėdami laimikį parduoti. Bet yra ir tokių, kuriems nelegali žvejyba seniai tapo verslu.

Štai vienas šilutiškis su keliais nuolatiniais svo talkininkais pernai inspektoriams pakliuvo net 5 kartus. Pastarieji jau gerai žino, kad brakonieriavimas šiam vyrui seniai tapo pragyvenimo šaltiniu. Jis kaskart sumoka maksimalią baudą ir gamtai padarytą žalą, netenka valties, variklio, tinklų, bet vis tiek vėl eina paties pramintu taku.

Dažnas brakonierius, pasak S.Sudeikio, paklaustas, ar toks „versliukas“ apsimoka, atsako tiesiog nieko daugiau daryti nemokantis, tad ir belieka tik žvejoti, kad ir neleistinoje vietoje ir neleistinu laiku.

Brakonieriams nepatinka termovizorius

Brakonierių „pažadų“, esą ateisianti ir inspektorių eilė, esą jie savo dar atsiims ir jau rytoj bus atleisti iš darbo, gamtosaugininkai jau nebeima į galvą. „Taip jau surėdyta, kad kai baudi, aišku, esi blogas. Gąsdinimai jau tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, tai mes tiesiog jų nebegirdime“, – sako S.Sudeikis.

Vadinamasis krizinis finansavimas Šilutės gamtosaugininkus visai tenkina. Jie turi pakankamai naujus 6 automobilius, kurių darbui visiškai pakanka, dar tiek pat tarnybinių katerių. Pakankamai lėšų Aplinkos ministerija skiria ir degalams.

Naktinį gamtosaugininkų darbą labai palengvino pernai gautas šiuolaikiška technika – termovizorius, kuriuo tamsoje galima pastebėti bet kurį šilumą skleidžiantį kūną, taigi – ir žmogų. Apie 25 tūkstančius litų atsiėjęs prietaisas brakonierius aptinka iki 2 kilometrų atstumu, tad, anot S.Sudeikio, privertė šiuos ne juokais sunerimti.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.