Penktadienį bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys Rusnės visuomenei pabandė pristatyti kai kurių rusniškių jau anksčiau puoselėjamą idėją – miesteliui siekti kurortinės teritorijos statuso.
Susirinkusiems rusniškiams jis pasakojo, kad senų atvirukų su miestelio vaizdais užrašai byloja, jog Rusnė buvo vadinama kurortu. R.Plikšnio nuomone, sovietmečiu Rusnės saloje puoselėtos intensyvios žemdirbystės, gyvulininkystės ir pramoninės žvejybos laikai jau nebesugrįš, todėl verta vėl siekti, kad Rusnė taptų kurortine teritorija.
Kitokios nuomonės buvo susirinkime dalyvavę ūkininkai. Jie sakė, kad Rusnėje gyvenantys žmonės ir taip jau suvaržyti Nemuno deltos regioninio parko reglamentų, o kurortinės teritorijos statusas pribaigs bet kokią kitą ūkinę veiklą išskyrus turizmą.
Mato įvairiapusę naudą
R.Plikšnį gąsdina faktas, jog kitą rugsėjį į Rusnės pagrindinės mokyklos pirmąją klasę ateis tik du pirmokai. Anksčiau susirinkdavo dvi pilnos klasės. Bendruomenės pirmininko nuomone, jaunos šeimos Rusnę palieka todėl, kad jau porą dešimtmečių neapsisprendžiama, kokia miestelio perspektyva, kokios ūkinės vizijos reikia siekti.
Kalbėdamas apie galimą kurortinės teritorijos statuso naudą, R.Plikšnys pasakojo, kad ji gali būti įvairiapusė. Apsisprendus siekti minėto statuso, Rusnei atsivertų didesnės galimybės pretenduoti į ES paramos fondus krašto reklamai, miestelio infrastruktūrai gerinti. Jis mano, kad rajono Savivaldybė, turėdama gyvenvietę, kuri pripažinta kurortine teritorija, gautų mažiausiai 4 mln. litų didesnį valstybės finansavimą.
Tokios gyvenvietės žemė, vanduo ir oras būtų tiriama laboratorijose ir imamasi priemonių, kad jų duomenys gerėtų. Sodiečiai būtų raginami tvarkytis savo sodybose ir valdomose žemėse taip, kad miestelis būtų jiems patiems ir svečiams patrauklus ir tvarkingas.
Tik tuomet, pasak R. Plikšnio, rusniškiai patikės savo krašto perspektyva ir nebesidairys, kurioje šalyje ieškoti laimės.
Kurorto statuso nori ir kintiškiai
Bendruomenė „Rusnės sala“ kurortinės teritorijos statuso viziją jau pristatė Kintų bendruomenei, kuri tokią iniciatyvą palaiko ir ketina jungtis bendram darbui.
Ventiškis turizmo ir poilsio paslaugų verslininkas, rajono Tarybos narys Šarūnas Laužikas jau yra pateikęs siūlymą rajono Tarybai palaikyti abiejų gyvenviečių siekiamybę tapti kurortinėmis teritorijomis.
Ūkininkai mano kitaip
Susirinkime dalyvavę Rusnės miestelio gyventojai nebuvo sužavėti paskelbta iniciatyva. Ūkininkai kalbėjo, kad jau dabar be Nemuno deltos regioninio parko leidimo jie negali pasistatyti ne tik paprasčiausios daržinės, bet ir šuns būdos. Saugomose rezervato teritorijose nevaldomi veisiasi šernai, kurie sunaikina daug derliaus ir t.t.
Ūkininkai netgi klausė, iki kada turės iš salos išvesti paskutinę karvę? Mat taip privalėjo padaryti neringiškiai.
R.Plikšnys sakė, kad kurortinės teritorijos statusas ir kurorto statusas – skirtingi, kurortinėje teritorijoje tvarkinga ūkinė veikla nedraudžiama.
Ūkininkė Snieguolė Radvinskienė piktinosi, kad siekiant kurortinės teritorijos statuso reikės įvairiausių laboratorinių tyrimų. Ji jau dabar esanti įpareigota atlikti tyrimus už 10 tūkst. litų. „Tai kiek išlaidų bus vėliau?“ – klausė ūkininkė.
S.Radvinskienės nuomone, jaunos šeimos Rusnės saloje liktų gyventi tuomet, jeigu būtų panaikinti įvairiausi regioninio parko suvaržymai. Jaunas šeimas nuo emigracijos sulaikytų galimybė saloje pasistatyti namus.
R.Plikšnys bandė aiškinti, kad kurortinės teritorijos statusas ne sustiprintų Nemuno deltos regioninio parko apribojimus, o kaip tik atvirkščiai – sudarytų palankesnes sąlygas žmogui gyventi ir kurti verslą. Jis kalbėjo, kad siekiant tapti kurortine teritorija, be abejonės, reikėtų atlikti įvairias studijas, būtų galima patikslinti regioninio parko teritorijas ir be reikalo saugomas teritorijas perleisti naudoti žmonėms.
Po diskusijų rusniškiai išsiskirstė, kalbėdami, kad niekas negali užtikrinti, jog Savivaldybei, turinčiai kurortinių teritorijų, būtų skiriamas didesnis finansavimas, kad būtų „suminkštintas“ regioninio parko reglamentas, kad apskritai Rusnės ekonominė sėkmė siejama tik su turizmu.
Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę žmonės prašė į panašius susitikimus pasikviesti ir regioninio parko direktorių Ramūną Lydį.
