Lietuvoje vaikai nemokamai skiepijami nuo difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, hepatito B, tuberkuliozės, Haemophilus influenzae B, meningokokinės, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotavirusinės infekcijų.
„Vaikų sveikatos profilaktika susirūpinama jau rugsėjį, tačiau vasara yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti atžalomis ir užtikrinti, kad jie būtų paskiepyti visomis vakcinomis” – sako Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė.
Išsklaidyti mitus
Nuo 2010 m. šalyje stebimas vaikų skiepijimo mažėjimas, pandemija dar labiau prisidėjo prie vangesnio skiepijimo. „Tam reikšmės turėjo karantino metu buvęs mažesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, antivakserių judėjimas. To pasekmes matome iki šiol: pernai tik nuo hepatito B ir rotavirusinės infekcijos paskiepyta daugiau vaikų, palyginti su 2021 m., tačiau nuo kitų 12 užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo, nepakito ir buvo nepakankamas“, – sako D. Razmuvienė.
Geriausias įrankis kovoje su vengimu skiepytis ir infekcinių ligų plitimu yra mokslu grįstų žinių perdavimas tėvams – tik tai gali išsklaidyti mitus.
Daugėja užkrečiamųjų ligų
Mažėjančios skiepijimo aprėptys kelia susirūpinimą, kad gali kilti užkrečiamų ligų protrūkiai, jau fiksuojami tokių ligų, kaip raudonukė, atvejai. Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje nustatyti tik 5 raudonukės atvejai, o pastaruoju metu vos per keletą mėnesių patvirtinti 2 atvejai. Liga registruojama ir Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje.
Dar viena liga, kelianti susirūpinimą – difterija, kurios protrūkiai fiksuojami migrantų centruose Europoje. Šių metų kovo mėnesio duomenimis, bendras difterijos atvejų skaičius tarp migrantų siekia 400. Lietuvoje difterijos atvejų neregistruota nuo 2011 m., tačiau pavasarį šios ligos atvejų užfiksuota Latvijoje ir Lenkijoje.
Epideminio parotito atvejų pernai užfiksuota 11, kai 2021 m. – vos 3. Kelis metus iš eilės fiksuoti vos po 1-3 Haemophilus influnzae B infekcijos atvejai, o pernai – 58 ligos atvejai ir 1 mirtis. Išaugo ir meningokokinės bei pneumokokinės infekcijos atvejų, dėmesio centre išlieka ir vakcinacija nuo kokliušo.
„Lietuvoje sergamumas kokliušu yra ženkliai sumažėjęs, tam įtakos turi ir nėščiųjų skiepijimas. Besilaukiančios moterys, pasiskiepydamos nuo kokliušo, gali apsaugoti naujagimius ir kūdikius“, – sakė NVSC atstovė.
Nepasitiki vakcinomis
Pasak D. Razmuvienės, reikėtų skirti daugiau dėmesio tėvams, kurie atsisako skiepyti vaikus. Dažniausia priežastis yra tėvų atsisakymas, taip pat šalutinio poveikio baimė, informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Skiepijimų aprėptys mažėja visoje Lietuvoje, labiausiai – Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus ir Kauno apskrityse.
“Nevaldant užkrečiamų ligų vakcinomis kyla rizika, kad išaugs sergamumas ne tik tarp vaikų, bet ir suaugusiųjų. Šiuo atveju padėtų dar aktyvesnis šeimos gydytojų įsitraukimas ir paskatinimas”, – teigia D. Razmuvienė.
„NVSC internetinėje svetainėje bus sukurta skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų platforma, kurioje bus galima rasti visą informaciją, susijusią su skiepais, tai padės užtikrinti visuomenės informuotumą. Platformoje gyventojai taip pat galės užduotis ir rūpimus klausimus. Tai turėtų prisidėti prie skiepijimo rodiklių kilimo“, – sakė ekspertė.
Pagal BNS inf.