Lietuvos gyventojai jau dabar planuoja Velykas, kurias prie šventinio stalo tradiciškai praleis su šeima ir artimaisiais. Šiai pavasario šventei daugelis planuoja skirti nuo 50 iki 200 litų, rodo prekybos tinklo MAXIMA internetu atlikta apklausa.
Daugumai lietuvių pagrindinė Velykų tradicija yra visos šeimos ir artimųjų susėdimas bei bendravimas prie vaišių stalo. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad su šeima prie Velykų stalo praleidžia visą dieną, ketvirtadalis pažymėjo, kad kartu pusryčiauja. Daugiau nei trečdaliui lietuvių svarbiausia Velykų tradicija – apsilankymas bažnyčioje. Ketvirtadaliui apklaustųjų Velykos būtų ne Velykos be margučių ridenimo.
„Apie 80 procentų apklausos dalyvių nurodė, kad per Velykas dažniausiai suvalgo iki 4 kiaušinių. Juos lietuviai margina ir natūraliais būdais, kaip tai darė mūsų proseneliai – žolelėmis, svogūnų lukštais, kruopomis ar vašku, ir naudoja jau paruoštus dažus. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad kiaušinius šventėms dažo parduotuvėse parduodamais dažais”, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Apklausoje aktyviau dalyvavo moterys: paprastai jos rūpinasi, kad ant šventinio stalo nieko nepritrūktų. Dauguma apklausos dalyvių pažymėjo, kad didžiąją dalį šventinių patiekalų gamina patys.
Į klausimą be kokių patiekalų neįsivaizduoja Velykų stalo, šalia svarbiausio šios šventės atributo – margučių, dauguma nurodė ir kitus visų didžiųjų švenčių tradicinius patiekalus – baltą mišrainę, keptą vištieną ar kalakutieną ir silkę.
Velykų stalui puošti dauguma apklaustųjų naudoja tai, ką jau turi namuose – šventinę staltiesę ar kitas Velykų dekoracijas, taip pat pamerkia pavasarinių gėlių ar „kačiukų“. Ketvirtadalis apklausos dalyvių kasmet perka naujus Velykų atributus, tiek pat žmonių iš anksto namuose augina įvairius šventiniam stalui papuošti skirtus augalus.
Rašyti atsakymą