Žaizdos: kada klijuoti pleistrą, o kada bintuoti?

Įsipjovus ar susižeidus dažnai griebiamės pleistro, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas kraujavimui sustabdyti. Kada klijuoti pleistrą, o kada žaizdą bintuoti? Kokius sužalojimus gydyti namie, o kada vykti į skubios pagalbos skyrių? Kada naudoti sterilius ir nesterilius pleistrus ar tvarsčius?

„Dažnai pacientai nesupranta sterilaus tvarsčio būtinybės esant atvirai žaizdai ir naudoja bet kokį po ranka pakliuvusį tvarstį. Kad išvengtume infekcijų ir komplikacijų, turime naudoti tik sterilų pleistrą ar tvarstį, nesterilūs turėtų būti paliekami nedideliems pabrozdinimams“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Domantė Viliūnaitė.

Vaistinėje galima rasti elastinių, hidrokoloidinių, gipsinių, sterilių, nesterilių tvarsčių bei pleistrų. Elastinis naudojamas viršutinių ar apatinių galūnių sąnarių stabilizacijai, esant jų patempimui, taip pat venų varikozės ar hematomų gydymui bei jų profilaktikai.

Gipsinis bintas naudojamas kietiesiems įtvarams gaminti, o sterilūs tvarsčiai naudojami įsipjovus, įsidūrus, nusibrozdinus. Hidrokoloidiniai tvarsčiai reikalingi lėtinių opų, pragulų gydymui – jie uždaro žaizdą, sulaiko drėgmę ir užtikrina žaizdos gijimą. Nesterilūs pleistrai ar tvarsčiai skirti nedideliems nubrozdinimams ar kitiems mažiems odos pažeidimas, kai nėra infekcijos rizikos.

Ką daryti susižeidus?

Esant nedideliam kraujavimui, būtina žaizdą dezinfekuoti antiseptiniais purškalais, jei jų nėra, tinka ir paprastas muilo tirpalas. Tuomet ant žaizdos reikėtų dėti sterilų tvarstį, kad nustotų kraujuoti bei nepatektų infekcija. Ne visada pleistrai ar bintai būna sterilūs, todėl jei žaizda atvira, ir nežinote, ar jūsų priemonės sterilios, geriau jų nenaudoti, kad būtų išvengta infekcijų. Siekiant pagreitinti žaizdos gijimą, galima naudoti ir liaudiškas priemones (šviežios alavijo sultys, medetkos, gysločiai, kraujažolės).

Jei žaizda bus prižiūrima neteisingai, joje gali atsirasti infekcija, kuri apsunkins gijimą. „Ypatingą dėmesį žaizdų priežiūrai reikėtų skirti sergant nutukimu, cukriniu diabetu, rūkant, vyresniems žmonėms su lėtiniais kraujotakos sutrikimais bei tiems, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų“, – sako D. Viliūnaitė.

Jei darbuojamasi virtuvėje, sode, rekomenduojama naudoti guminius antpirščius, o jei žaizda ant plaštakos – gumines pirštines, kad žaizda būtų apsaugota nuo išorės ir nebūtų jokio sąlyčio su maistu ar sode esančiais patogenais.

Tepti ar netepti, klijuoti ar neklijuoti?

Neperšlampamus ir orui nepralaidžius pleistriukus rekomenduojama naudoti tik einant į dušą, trumpą laiką. Vandeniui atsparius pleistrus, kuriuose yra orą praleidžiančių porų, galima nešioti ilgiau, bet jie ne taip gerai apsaugos nuo drėgmės. Patogiausias pleistras buitinei žaizdai yra medžiaginis, kurių dengiamoji dalis yra minkšta, tampri, jie geriau prisitaiko ir prilimpa prie odos, patogiau apsukti aplink pirštą ar kulną.

Jei žaizda kraujuoja, gali tekti ją paspausti švariu, steriliu tvarsčiu, kol kraujavimas sustos. Prieš sutvarstant gali prireikti žaizdą patepti tepalu su antibiotikais, tokie naudojami tik esant sudėtingoms žaizdoms. Jei žaizda nėra gili, galima patepti jodo tepalu ar kitokiu antiseptinių savybių turinčiu tepalu – tai pagreitins gijimą.

Paprastai žaizdas, kurios nėra gilios ar užkrėstos, gali pakakti tvarstyti tik dieną ar dvi, o gilesnėms gali prireikti ilgesnio laiko. „Kai kurias žaizdas gali tekti palikti atviras, pavyzdžiui, tokias, kurios gerai gyja ir neturi jokių infekcijos požymių, tai gali paskatinti gijimą. Reikėtų reguliariai tikrinti žaizdą ir tvarstį, kad įsitikintumėte, jog žaizda gyja, ar tvarstis nėra per daug įtemptas ir nedirgina. Jei pastebėjote infekcijos požymius – paraudimą, patinimą, karštį ar pūlius, arba jei žaizda negyja tinkamai, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė.

Nors nedidelius pjūvius ir įbrėžimus dažnai galima saugiai gydyti namuose su tvarsčiu ar pleistru, yra žaizdos, kurių nereikėtų tvarstyti patiems – gilios, pradurtos, lėtinės ar užkrėstos, taip pat nudegimai. Jei žaizda gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, svarbu kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų intervencijų, kad jos tinkamai užgytų. Žaizdos, padarytos aštrių daiktų ar gyvūnų įkandimai gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją.

Jei nudegimas didesnis nei maža pūslelė ar apima didelę kūno dalį, derėtų kreiptis į gydytoją, mat nudegimai būna ypač skausmingi ir dėl netinkamo gydymo gali būti užkrėsti. Jei žaizda raudona, patinusi, šilta arba pūliuoja, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis“, – sako vaistininkė.

Pagal BNS inf.