ilgaamze Bukauskiene„Visą gyvenimą daug dirbau ir mažai valgiau“, - atskleidžia šilutiškė Janina Bukauskienė, sausio 28-ąją atšventusi 90-ąjį gimtadienį.

Pasveikinti jos su garbiu jubiliejumi atvyko Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinė darbuotoja Oksana Kalitina. Svečiai negalėjo patikėti, kad Jadvygai tiek metų suėjo, ir kalbėjo, jog skaičių 90 būtų galima drąsiai apversti į kitą pusę ir sakyti, kad jai suėjo 60 metų.

Jadvyga stebino ne tik savo puikia išvaizda, bet ir iškalba, savo kūrybos eilėmis, vaišingumu.

Matė vargo

J.Bukauskienė pasakojo, kad gimė Šilalės rajone, Gubrių kaime. Šeimoje užaugo 5 broliai ir dvi seserys. Tėveliai buvo smulkūs ūkininkai, žemdirbiai.

„Tais laikais buvo liūdnas metas. Vaikystėje augome sunkiai, tėvai vertėsi sunkiai, bet kapstėmės šiaip taip“, - prisimena ilgaamžė.

Vėliau užėjo karas, išdrąskė šeimas. „Visi gavome išsklisti į visas puses. Kaimo bernai išėjo kas į kariuomenę, kas į mišką, o aš nenorėjau niekur išeiti“, - prisimena senjorė.

Tuomet ją, šešiolikmetę, priglaudė brolis. Jis Jadvygą iš Šilalės išsivežė į Švėkšną ir įdarbino malūne, kur ir pats dirbo. Pasak Jadvygos, tame malūne buvo sunku gyventi, nes naktį ėjo vieni, dieną kiti. „Nemokėjome išlaviruoti to vidurio“, - prisimena ji.

Vėliau iš malūno mergina išsikėlė į Švėkšnos miestelį ir įsidarbino vietos kavinukėje padėjėja. Ilgaamžė sako, kad šios kavinės vedėjas buvo labai geras žmogus. Jį vėliau paskyrė į Priekulę dirbti viešojo maitinimo įstaigos direktoriumi. Išvažiuodamas iš Švėkšnos kartu dirbti į Priekulę jis pasikvietė ir Jadvygą.

Vyrą pažinojo nuo vaikystės

Su būsimu vyru Juozu Jadvyga buvo pažįstama nuo vaikystės, mat jų šeimos Šilalės rajone gyveno penkių kilometrų atstumu. Juozas buvo geras Jadvygos brolio draugas.

Jadvyga su juo buvo dar tik pažįstama, kai Juozo šeimą ištrėmė į Sibirą. „Tuomet mano a.a. vyro nebuvo namuose ir jo neišvežė“, - pasakojo ji. Pasitraukęs iš namų Juozas prisiglaudė pas Jadvygos brolį malūne ir kurį laiką ten dirbo.

Jadvygas ir Juozas artimiau draugauti pradėjo Vilniuje, kur abu mokėsi - jis buhalterių kursuose, o ji prekybininkų kursuose.
„Mus likimas suvedė“, - prisimena moteris.

Grįžę iš sostinės jie apsigyveno Priekulėje, kur Juozas dirbo vyriausiuoju buhalteriu Pramonės kombinate, o ji restorano vedėja. Vėliau Juozas neteko darbo ir jauna šeima persikraustė gyventi į Šilutę. Tuomet Jadvyga jau laukėsi dukrelės Virginijos, o sūnui Sigitui buvo 4 metukai.

Šilutėje Juozas įsidarbino „Kelių valdyboje“, daugiau kaip 30 metų išdirbo kelių meistru, o ji pati kurį laiką niekur nedirbo, augino vaikus. Šeima vertėsi ūkiškai, turėjo sodą. Vėliau Jadvyga 10 metų išdirbo Dujų ūkyje, draudime. Dirbdama draudime išėjo į pensiją.

Pradėjo rašyti eiles

Jadvyga gali pasigirti, kad 18 kartų yra buvusi svočia vestuvėse (piršliavo abu su vyru), visą gyvenimą giedojo bažnyčios chore, taip pat dainavo tremtinių chore „Pamario aidas“.

„Kai baigiau būti svočia, šeimininkavau ir vestuvėms, ir laidotuvėms“, - pasakojo senjorė.

Būdami darbšti nuo jaunystės, visą laiką Jadvyga daug mezgė ir siuvinėjo. Taip pat žinojo kaip austi ir verpti. Būdama 85-erių ilgaamžė griebėsi plunksnos ir pradėjo rašyti - nemažai sukūrė eilėraščių savo giminėms ir artimiesiems. Jos kūryba kalba apie įvairius išgyvenimus.

Šiandien moteris turi 4 anūkus ir tiek pat proanūkių. Ji džiaugiasi vaikaičių pasiekimais ir jų rodomu dėmesiu.

Savaitės klausimas



Ar pritariate, kad rekonstruojant Rusnės kelią būtų iškirsti seni medžiai?

Ukmergės naujienos