Left Bottom vmi

Filmas nijoleJau ne pirmą kartą garsusis Kolumbijos politikas, filosofas ir matematikas Antanas Mockus grįžta į Šilutę, į kraštą, kuriame gimė jo tėvas Alfonsas Mockus. Šįkart jis atveža italų režisieriaus Sandro Bozzolo kurtą dokumentinį filmą „Nijolė“. Tai pasakojimas ne tik apie Kolumbijoje gyvenusią menininkę Nijolę Šivickas, bet ir apie ypatingą mamos ir sūnaus ryšį. Filmo pristatymas rugsėjo 24 dieną, 17 valandą vyks Šilutės Vydūno gimnazijoje.

„Visada jaučiau, kad ši istorija – daugiau nei tobula. Įvyko tiek daug atsitiktinumų, o jos pradžia ir pabaiga susijungė į dvidešimties metų ratą, iš kurio, turbūt, man jau nepavyks ištrūkti“, – sako kino režisierius, italas Sandro Bozzolo. Pernai į gyvenimą jis paleido dokumentinį filmą „Nijolė“, kuriame subtiliai atskleidė ekscentriškojo Kolumbijos politiko, lietuvio A. Mockaus ir jo mamos, menininkės N. Šivickas ryšį.

Tarptautinė filmo premjera įvyko praėjusį rudenį prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje. Pirmieji Lietuvos žiūrovai filmą pamatys rugsėjo 19 dieną Vilniuje. Pristatyti jo į Lietuvą atvyksta režisierius Sandro Bozzolo, kolumbietė scenarijaus bendraautorė Maria Cecilia Reyes ir pats Antanas Mockus. Pagrindinė filmo herojė iškeliavo anapus, eidama 97-uosius metus, 2018 metais, vos tik filmas buvo baigtas.

Filmo „Nijolė“ kūrybinė kelionė prasidėjo nuo Kauno. Sandro Bozzolo, anuomet programos „Erasmus“ studentas, čia pirmą kartą išgirdo A. Mockaus pavardę. Ją ištarė Laisvės alėjoje sutiktas kolumbietis studentas, atvykęs pamatyti šalies, iš kurios yra kilęs jo mėgstamas Kolumbijos politikas, Bogotos meras, filosofas ir matematikas. Netrukus Sandro pats atsidūrė Bogotoje, Mockų namuose. Čia užsimezgė asmeniški santykiai su A. Mockumi ir jo mama Nijole.

„Šeimai nebuvo lengva įsileisti į asmeninį gyvenimą pašalinį žmogų su kamera. Antano mama savo privatumą gynė visą gyvenimą, todėl filmavimo komanda buvo labai maža – tik aš ir Maria Cecilia“, – pasakoja režisierius Sandro Bozzolo.

„Nijolė buvo stipri asmenybė, – sako scenarijaus bendraautorė Maria Cecilia Reyes. – Ji niekada nenorėjo išmokti ispanų kalbos, tad dažniausiai kalbėjo lietuviškai, o ispaniškai – tik trumpais sakiniais. Sakė tiesiai ir konkrečiai, nesistengė būti mandagi“.

Kartu su Sandro Bozzolo ir Maria Cecilia Reyes filmą kūrė ir lietuvių komanda – montažo režisierė Silvija Vilkaitė, kompozitorė Lina Lapelytė, garso režisierius Vytis Puronas, koloristas Justinas Vencius.

Filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad menininkė N. Šivickas kino kūrėjus tarsi pakvietė į iššūkiu tapusią bendrą kūrybinę kelionę. „Filmas sujungė trijų tautybių kūrėjus – lietuvius, italus, kolumbiečius. Visi mes atėjome iš skirtingų kultūrų, tačiau kurdami stengėmės neiti į kompromisus, ieškojome būdų kartu dirbti taip, kad kiekvienas galėtume maksimaliai realizuoti save. Lengva nebuvo, bet aš patenkinta rezultatu. Tikiu, tai ir buvo svarbiausia Nijolės ir Antano pamoka ir dovana mums visiems. O mes jiems atsidėkojome filmu „Nijolė“.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt